Išplatintame pranešime žiniasklaidai rašoma, kad pirmadienį Seimo nariai registravo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimus.
BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taip pat siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, nuo trejų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno.
ANK pakeitimo įstatymo projektu siūloma tris kartus padidinti pinigines baudas ir nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas numatytų baudą nuo 150 iki 3600 eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų skiriama bauda iki 5250 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, numatytų baudą nuo 900 iki 5250 eurų. Už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda iki 6900 eurų. Taip pat ANK pakeitimu siūloma griežtinti gyvūnų konfiskavimo už netinkamą elgesį reglamentavimą.
Pavyzdžiui, Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skirta piniginė bauda nuo 116 iki 23 178 eurų, Latvijoje – iki 29 600 eurų.
„Nelegalių veisyklų, kurias aptiko aktyvūs piliečiai, bei žiaurumo ir smurto prieš gyvūnus mastai šokiruoja. Akivaizdu, kad dabartinės baudos, skirtos gyvūnų kankintojams, yra gerokai per mažos, be to, visiškai nelogiška ir tai, kad kartą teistas už žiaurų elgesį asmuo tuoj pat gali įsigyti naują augintinį. To negali būti. Todėl teikiam siūlymą, kuriuo siekiame, kad smurtautojas negalėtų įsigyti naujo augintinio. Šios nuostatos būtinumą akcentuoja ir gyvūnų globėjai, prieglaudų darbuotojai – žmonės, kurie nuolat susiduria su nukentėjusiais gyvūnais“, – sakė Seimo narė A.Gedvilienė.
„Tikiuosi, kad padidintos baudos ir maksimali laisvės atėmimo bausmė labiau atgrasys gyvūnų skriaudikus nuo nusikalstamų veikų darymo ir apsaugos gyvūnus“, – teigė L.Kaščiūnas.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad kitose Europos Sąjungos šalyse bausmės už tokius nusikaltimus yra kur kas griežtesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skirta piniginė bauda nuo 116 iki 23 178 eurų, Latvijoje – iki 29 600 eurų, Vokietijoje – 25 000 eurų, Austrijoje – nuo 2000 iki 150 000 eurų, Graikijoje – nuo 5000 iki 15000 eurų. Didesnės ir laisvės atėmimo bausmės – Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų, ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų, Latvijoje, Vokietijoje, Vengrijoje iki 3 metų, Suomijoje nuo 4 mėnesių iki 4 metų, Austrijoje – iki 5 metų.
Internete paskelbta ir peticija, kurioje raginama griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Lietuvoje labai daug atvejų žiauraus elgesio su gyvūnais ir apskritai gyvūno gyvybė ir sveikata nėra vertinama. Siūlome griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, nes bauda tik nuo 50 eurų. 50 eurų už sveikatą ir gyvybę? Tai gal žmogžudžiams pradėkime skirti nuo 50 iki 2000 eurų? <...>. Siekiame daug griežtesnių bausmių ir siūlome tokius žmones įtraukti į sąrašą, kad daugiau niekada negalėtų turėti gyvūno arba kaip minimum 10 metų“, – rašoma peticijos tekste.
Sekmadienį BNS pranešė, kad VMVT pradėjo tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose.
