Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Seimo narys Arvydas Anušauskas teikia Seimui svarstyti rezoliuciją „Dėl 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijos 70-ųjų metinių“, kuria ragina reikšmingai paminėti šią progą ir Vyriausybę užtikrinti tinkamą finansavimą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos signatarų ir partizanų vadų palaikų paieškai bei identifikavimui, jų gyvenimo ir veiklos istoriniams–moksliniams tyrimams.
„Prieš 70 metų Lietuvos partizanų vadų Minaičiuose pasirašyta Deklaracija yra unikalus ir išskirtinės istorinės bei politinės svarbos dokumentas. Jis sujungė 1918 m. vasario 16-osios ir 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomas Lietuvas, okupacijos ir teroro akivaizdoje išreiškė tautos valią priešintis ir Lietuvos valstybės nenutrūkstamą tęstinumą. Tačiau apie tai per mažai yra žinoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Todėl svarbu, kad ne tik reikšmingai paminėtume šią svarbią progą, bet ir kad tai neliktų vienkartinis, proginis aktas. Todėl rezoliucija siekiama, kad Vyriausybė skirtų žymiai didesnį dėmesį šio laikotarpio istorinės atminties įtvirtinimui – skiriant tinkamas lėšas tyrimams, švietėjiškoms programoms ir žinios sklaidai užsienyje“, – teigė Seimo narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak vieno iš rezoliucijos bendraautorių Seimo nario istoriko Arvydo Anušausko, deklaracija buvo ne tik labai svarbi Lietuvai istoriniu ir teisiniu požiūriu, bet ir išsiskyrė anuometiniame istoriniame kontekste.
„Svarbu pabrėžti, kad deklaracijos signatarai pasisakė už Lietuvą kaip demokratinę respubliką. Deklaracijoje išdėstyti nepriklausomybės, demokratijos ir žmogaus teisių bei socialinio teisingumo principai, vėliau įtvirtinti ir išplėtoti nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, rėmėsi anuomet visiškai nauju, tačiau iki šių dienų išliekančiu aktualiu, žmogaus teisių ir laisvių principus įtvirtinančiu tarptautiniu susitarimu – 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotine žmogaus teisių deklaracija“, – teigė A.Anušauskas.
Seimui teikiamoje rezoliucijoje Vyriausybė taip pat raginama padidinti finansavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir jo padalinių veiklai, tremties ir rezistencijos muziejams bei Lietuvos laisvės kovos memorializacijai. Taip pat pabrėžiamas būtinumas tęsti ir stiprinti tarptautinę informacijos sklaidą apie Lietuvos laisvės kovą ir šios deklaracijos istorinę, teisinę ir politinę reikšmę.
Rezoliucija taip pat reiškiama gili pagarba ir dėkingumas Deklaracijos signatarams, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovams – LLKS Tarybos pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui ir LLKS Tarybos nariams Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Juozui Šibailai-Merainiui, Broniui Liesiui-Nakčiai, Leonardui Grigoniui-Užpaliui, Petrui Bartkui-Žadgailai.
Ši rezoliucija teikiama TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos iniciatyva. Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė, o Seimo narys Arvydas Anušauskas – šios frakcijos Tarybos pirmininkas.
