Tokius siūlymus feisbuke ketvirtadienio vakarą pateikė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Apie šiuos pasiūlymus paskelbta po to, konservatorė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pranešė pateikusi premjerei prašymą atsistatydinti, kilus abejonių dėl jos išlaidų, kai buvo Kauno tarybos narė.
Praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojo, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.
Kauno taryboje taip pat yra dirbęs kultūros ministras liberalas Simonas Kairys bei finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G.Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.
Iš pareigų ketvirtadienį pasitraukė taip pat taryboje dirbęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis, o šalies vadovas paragino jo pavyzdžiu pasekti ir minėtus ministrus.
„Daugelio savivaldybių išmokų tvarkos nepakankamai skaidrios ir ydingos. Matome, kad tai liečia ir rinkiminius komitetus, ir skirtingų(!) partijų atstovus“, – feisbuke rašė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji priminė, kad Seime yra 53 buvę savivaldybės tarybų nariai, priklausantys įvairioms frakcijoms.
„Aš nežinau, kiek dabar veikiančių politikų turėtų prisiimti vienokią ar kitokią atsakomybę, matyt 99 proc. Nes visiems galima užduoti klausimų, tik nežinau, ar visų atsakymai patenkins visus“, – rašė konservatorė.
Politikė teigia, jog kaip alternatyva visų jų pasitraukimui iš pareigų, galėtų būti tarybos narių išmokų tvarkos sureguliavimas.
Pasak jos, partija yra parengusi įstatymo projekto versiją, kurioje būtų numatytas „adekvatus darbo užmokestis“, tačiau pabrėžė, kad jis negali prilygti darbo užmokesčiui. Pasak jos, šis užmokestis galėtų siekti 10 proc. savivaldybės mero algos.
Taip pat siūloma svarstyti įpareigojimą savivaldybių administracijoms tarybos narius aprūpinti jų veiklai reikalingomis priemonėmis, tokiomis kaip telefonas ar kompiuteris bei „nedidelę metinę lėšų sumą“, kuri gali būti skiria ataskaitos išleidimui arba informacijos viešinimui.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, kitą savaitę Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas renkasi į klausymus su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekdamas šios organizacijos nuomonę.
„Po komiteto klausymų inicijuosime visų frakcijų seniūnų susibūrimą ir apsisprendimą dėl galutinės įstatymo projekto redakcijos. Šie pokyčiai turi būti pasiekti plačiu bendru frakcijų sutarimu“, – teigė konservatorė.
Pasak jos, įstatymo pataisos turi būti priimtos per birželį ir įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
