Tačiau taip pat nustatoma, kad toks asmuo negalėtų būti renkamas Seimo pirmininku ir jo pavaduotoju. Taip konservatorių frakcija bei keli liberalai siūlo įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso. Teismas daugiau nei prieš trejus metus yra konstatavęs, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
Seime yra įregistruotas ir dar vienas siūlymas dėl EŽTT nutarimo įgyvendinimo. Šimtas parlamentarų parengė Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam „tvarkiečiui“ R.Paksui dalyvauti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.
Jų Konstitucijos pataisos projektas numato, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Šią pataisą pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai, išskyrus konservatorius.
Reikėtų keisti Konstituciją
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją. Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
