„Mes aiškiai norime savo įstatymu reglamentuoti, kad įvairūs viešieji objektai, kurių pavadinimai ar turinys propaguoja komunizmą, turi būti arba nuimti, arba pakeisti. Tokių objektų Lietuvoje yra užsilikusių apie 150–160, to komunistinio įšalo“, – spaudos konferencijoje Seime pristatydamas projektą sakė L.Kasčiūnas.
Pagal projektą, įstatymas būtų taikomas viešojo naudojimo objektams, erdvėms, renginiams ir įvykiams ir aprėptų pastatus, paminklus, memorialines lentas, gatves, aikštes, skverus, taip pat vardines premijas, konkursus ir panašiai.
Viešųjų objektų, propaguojančių komunizmą, sąrašą sudarytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, o tvirtintų Vyriausybė.
„Iki šiol viskas buvo palikta savivaldybėms, buvo decentralizuota, manau, atėjo laikas visa tai centralizuoti, aiškiai paskirti ekspertinę instituciją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centą, būtent šis centras turėtų pateikti sąrašų tų objektų, ir duoti tvirtinti Vyriausybei“, – sakė L.Kasčiūnas.
Ne tik gatvės, bet ir paminklai
Įstatymas leis lengviau atsikvėpti ir savivaldybėms, nes jų nespaus Rusijos ambasados emisarai arba suinteresuotų kapinių tvarkymo kompanijų atstovai, – A.Ažubalis.
Tarp šalintinų objektų įstatymo iniciatoriai vardino įvairiuose šalies miestuose tebestovinčius paminklus sovietų kariams, arba, pvz., Ukmergėje tebestovintį Sovietų sąjungos 60-mečiui pastatytą paminklą „Vėliavnešiai“, įvairias atminimo lentas.
„Šio įstatymo rėmuose nesiūloma iškelti iš dabartinių palaidojimo vietų sovietinių karių palaikų. Yra ir Ženevos konvencija, kita vertus, tai yra palaikai. Bet visi „balvonai“, kurie šalia stovi, visi užrašai, kurie prieštarauja istorinei tiesai, tokie, kaip „čia ilsisi Lietuvos išvaduotojai“, turėtų būti nuimti ir pakeisti istorinę tiesą atitinkančiais neutraliais užrašais – „čia ilsisi Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, palaikai“, – sakė konservatorius A.Ažubalis.
Jis taip pat sakė, kad centralizavęs sprendimus dėl sovietinių paminklų, „įstatymas leis lengviau atsikvėpti ir savivaldybėms, nes jų nespaus Rusijos ambasados emisarai arba suinteresuotų kapinių tvarkymo kompanijų atstovai“.
Į klausimą, ar įstatymo reguliavimas apimtų ir tokius sovietų režimo šalininkus kaip poetė Salomėja Nėris, rašytojas Petras Cvirka. A.Ažubalis teigė, kad jų sąsajos su komunizmu akivaizdžios, o L.Kasčiūnas pabrėžė, kad sprendimus dėl šių objektų priimtų ekspertinė institucija, o ne politikai ar visuomenės veikėjai.
„Svarbu nuspręsti, kas svarbiau – ar asmenybės kūryba, ar valstybės nepriklausomybės samprata. Jei žmogus veikė prieš valstybę, tai yra žmogus, kuris turi visas sąsajas su okupacijos atėjimu ir įtvirtinimu. Daugelis rašytojų ir tapytojų, kurie bendradarbiavo su nacistais, kad ir Knutas Hamsunas, buvo puikūs rašytojai ir tapytojai, ir tai netrukdo jų knygoms būti leidžiamoms, jų drobėms, tačiau jūs nerasite nei vienos gatvės, nei vieno meno centro ar jų vardo konkurso“, – kalbėjo A Ažubalis.
Žymus norvegų rašytojas, Nobelio premijos laureatas K.Hamsunas per Antrąjį pasaulinį karą bendradarbiavo su naciais, dėl to buvo teisiamas.
Dėl 160 memorialų pakeitimų priims ekspertai
L.Kasčiūnas sakė pritariantis kolegos nuomonei, kad viešojoje erdvėje neturėtų likti S.Nėries ar P.Cvirkos vardais pavadintų objektų, tačiau pabrėžė, kad sprendimai dėl jų įtraukimo į nukeldintinų sąrašą būtų priimami specialistų.
„Mūsų įstatymo esmė yra tokia, kad mes viską paliekame vertinti ekspertinei institucijai, tai yra esmė – mes pasitikime savo tyrimų centru, institucija su istorikais, kurie gali įvertinti ir pasakyti, kurie iš šių žmonių, asmenybių, paminklų patenka į sąrašą, kurie turi būti nuimti ir apkeisti. Spręs ne L.Kasčiūnas, ne A.Ažubalis, o specialistai, kurie inventorizuoja ir skelbia tą sąrašą Vyriausybei“, – sakė L.Kasčiūnas.
Parlamentarai 15min atsakė, kad naujų gatvių pavadinimai yra uždavinys ekspertams iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Taip yra todėl, kad gatvių pavadinimų sudarymas yra reglamentuojamas savivaldos lygmeniu, o siūlomas įstatymo projektas tik apibrėžia draudžiamus pavadinimus – įvykius, asmenis, datas ar kt., kas siejama su komunizmo ar kitos ideologijos santvarka ar ideologija.
„Mūsų mechanizmas, kad baigiam kovoti viešojoje erdvėje ir audrinimąsi įvairiais būdais, toks įstatymas sutelktų ir įvestų aiškų mechanizmą, kaip tai turėtų vykti“, – pridūrė parlamentaras.
Iniciatoriai siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2018 metų liepos, L.Kasčiūnas sakė manantis, kad priėmus įstatymą „darbai galėtų pasibaigti iki 2020 metų, tiek laiko užtenka tą sovietinį įšalą ištraukti“. „Jei matysime, kad yra kitų ideologių simbolių atstovų užsilikę Lietuvoj, ir pagal centro išaiškinimą tai yra (konstatuota), turės būti nuimta ar pakeista“, – sakė konservatorius.
Šiuo metu memorialų Raudonajai armijai Lietuvoje priskaičiuojama apie 160, teigia parlamentarai, tačiau kiek yra viešųjų objektų ar viešųjų erdvių, kurie turėtų būti keičiami ar pervadinami, jie negali įvardinti. Anot Seimo narių, tai turėtų padaryti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Vilnius jau ketina pervardinti objektus
Vilniaus savivaldybės politikai šiuo metu svarsto sostinėje atsisakyti įvairių objektų pavadinimų, siejamų su sovietų valdžiai talkinusiais rašytojais, visuomenininkais ir politiniais veikėjais P.Cvirka, S.Nėrimi, Antanu Venclova ir Liudu Gira.
Sostinės centre jo vardo skvere stovi paminklas P.Cvirkai, netoli įsikūrusi S.Nėries gimnazija, o Fabijoniškių rajone – L.Giros ir S.Nėries gatvės. Taip pat sostinės centre yra Venclovų namai-muziejus, kuris įkurtas buvusiame lietuvių rašytojo, sovietmečio švietimo ministro A.Venclovos bute.
Nors šių rašytojų vaidmuo Lietuvoje vertinamas nevienodai, visi jie po Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos 1940-aisiais aktyviai bendradarbiavo su sovietų valdžia, savo kūryba yra prisidėję prie sovietinės ideologijos stiprinimo.
Viešojoje erdvėje nuolat atsinaujina diskusijos dėl sovietinių skulptūrų ar pavadinimų atsisakymo, prieš pustrečių metų nuo Žaliojo tilto nukėlusi keturias sovietmečio skulptūras sostinės savivaldybė sulaukė ne tik sveikinimų, bet ir kritikos.
Kvestionuojamas ne tik sovietų veikėjų atminimas – diskusijos vyksta ir dėl Kazio ŠKirpos alėjos Vilniuje. Jo rėmėjai pabrėžia nuopelnus kuriant nepriklausomą valstybę ir organizuojant pasipriešinimą sovietų okupacijai, bet kritikai atkreipia dėmesį į antisemitizmo apraiškas Antrojo pasaulinio karo metais.
