Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 09 30

Konservatorių kregždutės rengiasi skrydžiui

Konservatoriai Lietuvoje suvokiami kaip dešinioji partija, susijusi su skausmingais sprendimais – vieni mena sugriautus kolūkius, kiti – sumažintas pensijas. Ir tai – viena iš didžiausių problemų, trukdančių pritraukti naujų rinkėjų palankumą. Dabar, įsivėlę į nesibaigiančius kivirčus su valstiečiais žaliaisiais, konservatoriai linksniuojami kaip arogantiški, uždari, šalies aktualijoms ir eiliniam jos piliečiui abejingi politikai. Matyt, suvokdama, kad toks kelias neatves į pergalę kitų metų savivaldos, prezidento rinkimuose, o po poros metų ir Seimo, Tėvynės sąjunga apsisprendė keistis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdis
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šią savaitę pasirodžiusi nauja partijos strategija rodo, kad kregždutės rengiasi skrydžiui. Svarstoma artėti centro dešinės link, save suvokti ir pristatyti, kaip socialiai jautrią, visų žmonių partiją, jeigu būtų naudos, galbūt net keisti partijos pavadinimą. Trumpuoju laikotarpiu kuo plačiau išnaudoti itin palankiai ne vien partijoje vertinamą Ingridą Šimonytę, kuri, nors nėra partijos narė, po ilgų dvejonių ryžosi būti Tėvynės sąjungos veidu prezidento rinkimuose.

Politinės erdvės apžvalgininkai numatomus pokyčius linkę vertinti teigiamai, nors visi supranta, kad vien deklaracijų ir popierinių strategijų nepakaks.

Kol valstiečiai žalieji parlamentinėse komisijose gilinasi į konservatorių valdymo ypatumus krizės laikotarpiu, šie rengia strategijas, kaip per kitąmet vyksiančius rinkimus iš valstiečių žaliųjų perimti rinkėjus. Be to, dalis rinkėjų blaškosi nežinodami, kam reikės atiduoti balsą, kai išnyko, suskilo ar korupcijos liūne paskendo ankščiau remta partija.

Konservatorių artėjančių rinkimų strateginėse gairėse sakoma, kad partija turi judėti iš dešinės centro link. Nuo technokratiško politinio įvaizdžio („mes žinome“, „mes mokame“, „mes turime patirties“), link socialiai jautresnio matymo ir sprendimų ( „mes klausomės“, „mums rūpi“, „mes esame kartu su žmonėmis“, „mes siekiame teisingumo“). Tai leistų apeliuoti į valstiečių žaliųjų politikos pažeidžiamus žmones, ypač regionuose, primenant problemas dėl mokytojų atlyginimų, nepamatuotų optimizacijų, ligoninių uždarymų, augančių kainų, rašoma strategijoje.

„Šiandien turi būti akivaizdi alternatyva tai valstiečių politikai, na, ir tradicinės partijos arba tos, kurios liko. Tai Tėvynės sąjunga, mano supratimu, turi pasakyti iš esmės, kad ir pradėti plačią diskusiją apie tai, kokios valstybės mums reikia, kokių valstybės paslaugų, kiek tai kainuoja, kokio biudžeto mums reikia, ir aš tą diskusiją partijos viduje pradėjau kelti, skatinti“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdis

Po ne visai konservatoriams sėkmingų praėjusių Seimo rinkimų partijos lyderiui dėl prarasto identiteto priekaištavęs krikdemiškojo sparno atstovas, parlamentaras Paulius Saudargas dabar pritaria partijos lyderio nubrėžtai krypčiai ir sako, kad identitetas negali būti siauras. P. Saudargo užmojis – dar platesnis, nei numatoma rinkimų strategijoje.

„Mes turim atstovauti platų rinkėjų segmentą, nuo centro kairės, iki centro dešinės, tiek miestuose, tiek kaimuose tą žmogų matyti visą. Mes negalime būti kažkokia nišinė partija, orientuota tik į siaurą segmentą – dešinė. Turim susirūpinti kiekvienu Lietuvos žmogumi“, – kalbėjo TS-LKD prezidiumo narys Paulius Saudargas.

Politologas Virgis Valentinavičius sako, kad Tėvynės sąjungai pasukti kairiau reikėjo seniai. Politikoje kairumo trūksta, o šios partijos įvaizdis rinkėjų akyse – nejautri, griežta partija, griežtomis priemonėmis sprendžianti krizės problemas. Dabartinės valdžios politika orientuota į stambaus verslo poreikius, žmonės jaučiasi skriaudžiami. Valstiečiai žadėjo kairesnę politiką, bet netesėjo. Todėl konservatorių posūkis kairiau gali būti produktyvus.

„Šiaip jau kelintas kartas išlenda kažkokie dokumentai, kurie rodo kažkokius Tėvynės sąjungos planus. Tai jau vien tai, kokie tie planai bebūtų, jau liudija kažkokią pažangą Tėvynės sąjungos politinėje raidoje, nes prieš tai dvejus metus mes matėme, kad tas laivas plaukia be ypatingos krypties: kapitonas jaunas, įgula pakankamai jauna, bet, kad žmonės galėtų suprasti, kur plaukia tas laivas, tai nebuvo tokių indikacijų. Dabar pasirodė pirmi navigaciniai planai, tai jau savaime yra pažanga“, – teigė MRU Komunikacijos instituto direktorius doc. dr. V.Valentinavičius.

Konservatorių rinkimų strategijoje teigiama, kad ši partija turi tapti „žmonių partija“ ir net svarstoma tai įtraukti į partijos pavadinimą arba „Žmonių partijos sąvoką“ aktyviai vartoti šalia partijos pavadinimo. Rinkimų strategijai pritaria ir partijos vyresnės kartos atstovai.

„Mums patiems reikia keistis. Mums reikia keisti turbūt šiek tiek ir bendravimą su žmonėmis, turbūt šiek tiek retoriką ir parodyti, kad mes esame tie patys žmonės, iš tų pačių kaimynų, iš tų pačių šeimų, užauginę vaikus ir norime, kad mes ir mūsų vaikai gyventų kitokioje Lietuvoje“, – sakė TS-LKD prezidiumo narys Stasys Šedbaras.

Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sutinka, kad konservatoriai turi tam tikrą antspaudą, bet Tėvynės sąjungos pavadinimas – jų ženklas ir jo keisti nereikėtų.

„Tėvynės sąjunga, ko gero yra dabar yra geriausiai atpažįstamas prekinis ženklas politiniame pasaulyje. Ir jeigu jiems pavyks tai padaryti su naujom jėgom, su naujais veidais įvedant, kad iš tikrųjų partija realiai atsinaujino, kas nepavyko jiems po Seimo rinkimų, tarkime, labai smarkiai iškomunikuoti, tai būtų tiktai variantas vienas. Bet, aš manau, bent jau viešojoje erdvėje aš nematau didelio poreikio tam dalykui“, – komentavo viešųjų ryšių konsultantas Arijus Katauskas.

Rinkimų strategijoje konservatoriams siūloma komunikacinėje erdvėje pabrėžti skirtį tarp „žmonių partijos“ Tėvynės sąjungos ir „valdžios partijos“ LVŽS.

„Stiprus švietimas, stipri sveikatos apsauga, kad Lietuvos žmonėms, šiandien norintiems žinoti, kad šalia jų yra politinė jėga, atstovaujanti, ginanti jų interesus, tai labai aiškiai turi būti aprašyta partijos programoje“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas G.Landsbergis.

Konservatorių rinkimų strategija turi startuoti, kai Seimas ims svarstyti kitų metų šalies biudžetą. Numatoma, ir nieks neabejoja, kad naują konservatorių politiką geriausiai komunikuotų galima jų pretendentė į prezidentus Ingrida Šimonytė. V.Valentinavičius sako, kad toks pasirinkimas turi suveikti.

„Jeigu I.Šimonytės veidas nesuveiks, tai joks veidas iš Tėvynės sąjungos nesuveiks. Poveikio prasme, tai yra geriausias veidas, kokį Tėvynės sąjunga turi. Tuo labiau, kad pirminiai partijos rinkimai generuoja daug dėmesio I.Šimonytei, tai manau, kad čia gali visai neblogai pasisekti“, – teigė V.Valentinavičius.

Jeigu I.Šimonytės veidas nesuveiks, tai joks veidas iš Tėvynės sąjungos nesuveiks. Poveikio prasme, tai yra geriausias veidas, kokį Tėvynės sąjunga turi. Tuo labiau, kad pirminiai partijos rinkimai generuoja daug dėmesio I.Šimonytei, tai manau, kad čia gali visai neblogai pasisekti, – teigė V.Valentinavičius.

„I.Šimonytės – tokio prekinio ženklo, kokio neturėjo ilgą laiką konservatoriai, juo labiau rinkimuose į prezidentus ilgą laiką jie taip ir nekėlė per keletą kadencijų savo kandidato, jo neišnaudoti, juo labiau, kad biudžetas, kritikavimas per ekonominę padėtį, per panašius dalykus, kas irgi yra I.Šimonytės stiprybė, leis tiems patiems konservatoriams žaisti papildomas savo kortas prieš tuos pačius valstiečius“, – sakė A.Katauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdis

Ir vis dėlto politikai neturėtų tikėtis, kad žmonės lengvai patikės viešomis deklaracijomis, ar išplėtus partijos pavadinimą. Ar konservatoriai kitokie – parodys jų programos turinys, vėliau – įgyvendinimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?