Paskutinė tragikomiška istorija susijusi su Lietuvos turimų vakcinų skyrimu Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui.
Ši idėja brendo jau seniai, apie tai prezidentas G.Nausėda ukrainiečius informavo dar kovo mėnesį, tai buvo kalbama ir per Seimo narių vizitus Ukrainoje – apie tokius planus girdėjo ir Ukrainoje balandį viešėję 15min žurnalistai.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teikimu Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė sprendimą dėl vakcinų skyrimo priėmė gegužės 14-ąją.
Tądien prezidentas G.Nausėda viešėjo Moldovoje ir per pietus pranešė tai Moldovos prezidentei Maiai Sandu.
EK pirmininkė U.von der Leyen pasveikino šį sprendimą, tačiau tai padarė dukart: iš pradžių tviteryje pasidalijo G.Landsbergio įrašu ir padėkojo G.Nausėdai, o vėliau, ištrynusi ankstesnį įrašą, pasidalijo I.Šimonytės žinia, kur padėkos prezidentui neliko.
Daug kam tai atrodytų dėmesio neverta smulkmena, bet netrukus kilo diskusijų – kiek prie to prisidėjo Lietuvos diplomatinė tarnyba?
15min kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją su klausimu, ar Lietuvos atstovybė ES ar kiti diplomatai yra bendravę su EK atstovais dėl šių EK pirmininkės įrašų ar kažkurio iš jų ir, jei taip, koks buvo to bendravimo turinys.
Tikslaus atsakymo – taip arba ne – gauti nepavyko.
„Lietuvos diplomatai palaiko nuolatinį darbinį ryšį su Europos Komisija ir kitomis ES institucijomis, tačiau pastarųjų komunikacija socialiniuose tinkluose nėra ministerijos atsakomybės laukas.
Užsienio reikalų ministerija džiaugiasi, kad Europos Komisija atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausybės pastangas bei šalies lyderystę vakcinomis paremiant ES Rytų partnerystės šalis. Tikimės, kad šiuo Lietuvos pavyzdžiu paseks ir kitos ES valstybės“, – 15min raštu informavo ministro G.Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Papildomai perklausus, ar toks bendravimas buvo ar nebuvo, ji papildomos informacijos nepateikė.
To paties 15min paklausė ir EK atstovų, bet atsakymo negavo.
Įtampa auga
Ši istorija gali atrodyti kaip smulkmeniškas dėmesio nevertas ginčas, kurį viena pusė sutirština, o kita siekia sumenkinti, tačiau ji atspindi vis labiau augančią įtampą, kuri ima trukdyti realiems darbams.
Didžiausia problema – niekaip nerandamas sutarimas, ką skirti Lietuvos ambasadoriumi Briuselyje.
Ambasadorių skyrimui reikia ir prezidento, ir premjerės, ir užsienio reikalų ministro parašų, pagal tradiciją visada prašoma ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimo, nors jo vaidmuo ir nėra numatytas Konstitucijoje.
15min žiniomis, G.Nausėda yra atmetęs valdančiųjų teiktas eksministro Raimundo Karoblio ir dabartinio misijos vadovo Simono Šatūno kandidatūras.
Vyriausybės filtro nepraėjo prezidento siūlymai į šias pareigas skirti EK dirbantį Vygandą Jankūną, talkinusį jam prezidento rinkimų kampanijos metu, ir šalies vadovo patarėją Sigitą Mitkų.
Neseniai kaip kompromisas pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijos diplomatė Asta Radikaitė, tačiau, šaltinių teigimu, jos kandidatūra gali būti blokuojama Seimo Užsienio reikalų komitete, kuriam vadovauja aršus prezidento kritikas Žygimantas Pavilionis.
Lietuva nuolatinio atstovo ES neturi jau nuo praėjusių metų rugpjūčio.
Ginčai Seime
Siekis užsitikrinti sau lojalų diplomatą gali būti susijęs ir su konservatorių ambicija, kad ES viršūnių susitikimuose bent kartais dalyvautų premjerė.
Konservatoriai teigia, kad Europos Vadovų Taryboje dažnai sprendžiami Vyriausybės kompetencijos klausimai, prezidentas nėra atskaitingas kitoms valdžios šakoms, taigi gali nukrypti nuo parlamento ir Vyriausybės mandato, be to, pasitarimai dažnai vyksta partiniu lygiu, kur prezidentas negali dalyvauti.
Prezidentas atkerta, kad į Briuselį ir toliau važinės jis, nes Konstitucija užtikrina jam teisę ir pareigą spręsti pagrindinius užsienio politikus klausimus ir atstovauti Lietuvos valstybei, taip pat kaltina konservatorius dvigubais standartais.
Yra manančių, kad rotavimasis, kurio netaiko nė viena šalis, galėtų silpninti Lietuvos valstybės derybinę galią – EK ir kitos šalys bandytų skaldyti prezidento ir premjerės biurus, siekdami palankumo iš vieno ar kito.
Ginčai Seime
Kita vertus, pusiau juokais, pusiau rimtai kalbama, kad susikirtimai jau turi teigiamų pasekmių – Seimo nariai kaip niekad anksčiau ėmė domėtis ES darbotvarkės klausimais, o prezidentas, žinodamas, kad yra akylai stebimas konservatorių, dar kruopščiau atstovaus Lietuvos pozicijai Briuselyje.
Konservatorių kruopštumas – arba kabinėjimasis, kritikų akimis, – vertinant prezidentą buvo ypač ryškus paskutiniame uždarame Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje, kur buvo aptariami Europos Vadovų Tarybos rezultatai, reaguojant į Baltarusijoje nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą.
Anot kelių šaltinių, informuotų apie posėdį, Ž.Pavilionis siūlė protokoliniame nutarime įrašyti, jog keli Vyriausybės ir Seimo iškelti tikslai liko neįgyvendinti. Tačiau jis daugumos kitų parlamentarų paramos nesulaukė.
Jei nė viena pusė neatsitrauks, Briuselio pareigūnams ateityje gali tekti ir sunkesnė dilema – ne tik kieno pavardę paminėti socialinių tinklų įrašuose, bet ir ką įsileisti į derybas prie ES vadovų stalo.
