Etikos komisijos A.Navickas prašo atsakyti, ar savo veiksmais V.Pranckietis nepažeidžia Seimo statuto.
Konservatoriai A.Navickas, Monika Navickienė, Vytautas Kernagis bei liberalas Arūnas Gelūnas prašymą informuoti Seimo narius apie galimybę įsirašyti į Tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupę sekretoriatui įteikė spalio 17 dieną.
Seimo pirmininkas komentuodamas iniciatyvą Žinių radijui sakė, kad tokios grupės neskelbs, ne ji prieštarautų Lietuvos užsienio politikai. Vilnius Himalajų kalnuose esančią teritoriją laiko Kinijos dalimi.
„Formalioji pusė mus įpareigoja kalbėti apie vientisą Kiniją ir mes negalime viename kambaryje kalbėti apie vientisą Kiniją, kitame kambaryje – apie Tibeto rėmimą“, – Žinių radijui sakė V.Pranckietis.
„Tokia Seimo pirmininko reakcija, mano įsitikinimu, niekaip nesuderinama su jo prievole kruopščiai laikytis Seimo statuto reikalavimų ir „neiškelti savęs“ virš statuto“, – apie parlamento vadovo poziciją sako A.Navickas.
Jis pažymi, kad Seimo statute „labai aiškiai parašyta, kad Tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu“.
„Atkreipiu dėmesį, kad čia nėra keliama jokių sąlygų nei tokių grupių pavadinimui, nei jų atitikimui kurio nors politiko turimai užsienio politikos vizijai. Statute nurodyta pirmininko prievolė pranešti apie tokios grupės steigimą, o ne kaip nors filtruoti, kokios grupės gali būti steigiamos“, – teigia parlamentaras.
Seimo statutas numato, kad tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu. Seimo pirmininkas, gavęs iniciatorių teikimą, praneša Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupes pradžią ir pabaigą bei jų sudarymo iniciatorius ir paskelbia pirmojo posėdžio datą ir vietą.
Po pirmojo grupės posėdžio, kurio metu išrenkamas grupės pirmininkas, pavaduotojas ar pavaduotojai, grupės pirmininkas Seimo posėdžio metu paskelbia apie tarpparlamentinės grupės įsikūrimą. Remiantis grupės pirmininko pareiškimu, grupė registruojama Seime.
Tuomet Seimo pirmininkas praneša atitinkamų valstybių parlamentams apie tokių grupių įkūrimą Seime ir jų vadovus.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis yra sakęs, kad tarpparlamentinės grupės gali būti steigiamos tik tarp dviejų šalių parlamentų ir tik su tomis valstybėmis, su kuriomis Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius.
Iniciatyvos steigti ryšių su Tibetu grupę opozicijos politikai ėmėsi rugsėjo pabaigoje susitikę su Indijoje gyvenančiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Anksčiau Lietuvos Seime ryšių su Tibetu grupės buvo registruotos, jos veikė kaip laikinosios grupės.
Jei apie tarpparlamentinių ryšių grupės steigimą turi pranešti Seimo pirmininkas, laikinajai grupei parlamente steigti užtenka įteikti Seimo pirmininkui pareiškimą, pasirašytą ne mažiau kaip penkių Seimo narių. Konservatorius A. Navickas yra teigęs, kad grupėje ryšiams su Tibetu palaikyti norėtų dalyvauti 19 parlamentarų.
Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.
Lietuva buvo patekusi į Kinijos nemalonę, kai su Dalai Lama Vilniuje 2013 metais susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios, kol 2015 metų vasarį Pekinas išplatino pareiškimą, kad vėl yra pasirengęs plėtoti gerus santykius.
