Konservatorius siūlo įstatymą papildyti nuostata, jog „Teisė gauti autorinį atlyginimą netaikoma autoriams už naudojamus sukurtus nacistinių ir sovietinių valstybių vadovų, ideologų bei kolaborantų atvaizdus, literatūros, mokslo, meno ir kitus kūrinius, aiškiai propaguojančius ir šlovinančius nacistinę ar komunistinę ideologiją.“
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, per 1940-1990 metų nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos okupacijas Lietuvoje buvo sukurta nemažai meno kūrinių - dailės darbų, vaidybinių ir dokumentinių kino filmų, muzikos kūrinių, grožinės literatūros, dalis jų vienareikšmiškai propagavo nacistinę ir komunistinę ideologiją, šlovino okupantų ideologus, vadovus, kolaborantus. „Manome, kad šiems literatūros, mokslo ir meno formos objektams netaikytina autorinė teisė ir jų kūrėjams neturi būti mokamas autorinis atlyginimas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Pasak J.Dautarto, pataisa parengta atsižvelgiant „į Lietuvos muziejų asociacijos ir kitų kultūra besirūpinančių visuomeninių organizacijų bei piliečių siūlymus“.
Prieš keletą metų į konfliktą su Lietuvos autorių teisių gynybos asociacijos agentūra (LATGA-A) dėl sovietinių skulptūrų eksponavimo buvo įsipainiojęs sovietų laikmečio dvasia įrengto Grūto parko vadovas Viliumas Malinauskas. Iš jo tuomet pareikalauta mokėti 6 proc. nuo surinktų pinigų už bilietus į parko ekspoziciją. Protesto vardan V.Malinauskas tuomet kai kurias skulptūras aptraukė plėvele, o vėliau įstatymas buvo pakeistas, numatant, kad viešai rodyti kūrinio originalą ar jo kopiją, už tai autoriui nemokant atlygio, galima, kai kūrinys yra autoriaus parduotas.
Druskininkų pašonėje įsikūrusio parko įkūrėjas mokėti mokestį atsisakė, argumentuodamas, jog už skulptūras valstybė autoriams jau buvo sumokėjusi, o į parką jis jas atvežė ir restauravo savo lėšomis, tuo tarpu šaliai atsikračius sovietų režimo jos buvo pasmerktos sunaikinimui.