Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad šiomis dienomis svarstomas klausimas keisti esamą žiniasklaidos rėmimo modelį. Kultūros ministerijos iniciatyva siūloma vietoje šiandien pagrindinę žiniasklaidos rėmimo funkciją atliekančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo kurti naują struktūrą. Siekiant išdiskutuoti šios naujos struktūros koncepciją, prie Kultūros ministerijos buvo sukurta darbo grupė.
Anot V.Kernagio, darbo grupės sudarymas tokia forma, kokią pasiūlė Kultūros ministerija, neatitinka atskaitingumo principų Lietuvos Respublikos Seimui.
„Kultūros ministerija yra viena iš Spaudos, radijo ir televizijos fondo dalininkų, todėl ministerijos vadovavimas naujos žiniasklaidos rėmimo struktūros kūrime atrodo keistai ir kvepia interesų konfliktu. Tuo tarpu Seimo nariai ministerijos sukurtoje darbo grupėje dėl naujojo žiniasklaidos rėmimo modelio gali dalyvauti tik kaip stebėtojai, nors dabartinis žiniasklaidos rėmimo fondas yra atskaitingas būtent Seimui. Tai neatitinka paprasčiausios atskaitingumo logikos ir principų“, – teigė V.Kernagis.
Parlamentaro teigimu, turint omeny galimą Kultūros ministerijos suinteresuotumą bei atskaitingumo principus, tokia darbo grupė gali būti kuriama tik prie Seimo.Tai leistų nešališkiau ir objektyviau įvertinti naujai kuriamos struktūros privalumas ir trūkumus, pranešime komentuoja konservatorius.
SRTRF šiuo metu sudaro septyni nariai, deleguojami devyniolikos fondo dalininkų – žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų ir Kultūros ministerijos.
Naujai siūloma kurti Žiniasklaidos taryba būtų valstybės valdoma viešoji įstaiga, kurios aukščiausias valdymo organas būtų tarybos narių susirinkimas. Tarybą sudarytų 10 narių bei Tarybos pirmininkas, kurį ketverių metų kadencijai skirtų Vyriausybė kultūros ministro teikimu.
Kandidatus į tarybą siūlytų rinkikai, deleguoti devynių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų profesinių organizacijų. Galutinį sprendimą dėl tarybos sudėties priimtų kultūros ministras, patvirtinęs dešimt kandidatų iš rinkikų pasiūlytų 20-ies. Vienas atrankos kriterijų – bent 5-eri metai darbo visuomenės informavimo srityje.
Žiniasklaidos taryboje dirbsiantys ekspertai būtų atrenkami viešo konkurso būdu, o patys ekspertai būtų viešinami drauge su balsavimo rezultatais. Kuriems projektams skirti finansavimą, siūlytų ekspertai, sprendžiamąją galią turėtų taryba. Tarybos veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas.
Naujajame modelyje finansavimas būtų diferencijuojamas sritimis: nacionalinei periodinei spaudai, vietinei ir regioninei periodinei spaudai, nacionaliniam radijui ir televizijai, vietiniam ir regioniniam radijui bei televizijai, internetinei žiniasklaidai, multimedijų projektams.
Bus formuojamos ir programos: kultūrinės refleksijos programa, medijų raštingumo programa, visuomenės skatinimo programa, Lietuvos tautinių bendrijų programa, Lietuvos išeivijos programa ir kitos programos, inicijuojamos pagal poreikį.
