V.Urbonavičius penktadienį BNS sakė pervedęs atgal į įmonės sąskaitą 5 mėnesio atlyginimų dydžių kompensaciją – 30,4 tūkst. litų iš jam išmokėtų 42,6 tūkst. litų. V.Urbonavičiui, jį atleidžiant iš darbo, buvo išmokėta 7 atlyginimų dydžio kompensacija.
„Turėjau kelias savaites laiko pamąstyti, supratau, kad tai, kas normalu verslo aplinkoje, politikoje nėra normalu ir politikoje turi būti taikomi aukštesni moraliniai ir etikos standartai. Tuos standartus ne žodžiu, o veiksmais taikau ir sau“, – penktadienį BNS sakė V.Urbonavičius.
Jis aiškino, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje jam pranešta žinia apie atleidimą buvusi netikėta: „Jie pasiūlė man kompensaciją ir tuo metu tiesiog masčiau apie šeimą, turiu mažametį vaiką, žmona motinystės atostogose“.
Paklaustas, kodėl sutiko būti atleidžiamas šalių susitarimu, V.Urbonavičius teigė nenorėjęs konfliktuoti su įmonės vadovais.
„Nemačiau prasmės sėdėti ir konfliktuoti darbe, kuriame rimto darbo tau niekas jau nepatikės, ir žinant, kad gali būti ieškoma tiesiog formalių priekabių tave atleisti. Aš nežinau, kodėl mane atleido, tai sutapo gal atsitiktinai su tuo, kad paskutinius keturis mėnesius ypatingai domėjausi pavojingų atliekų deginimo įrenginio gamykla, kurios bandomieji deginimai, kaip žinome, dabar yra sustabdyti dėl neatitikimo aplinkosaugos reikalavimams. Iš kai kurių Ūkio ministerijos pareigūnų teko patirti spaudimą“, – kalbėjo V.Urbonavičius.
Ūkio ministerijos valdoma „Toksika“ yra Šiaulių rajone statomos pavojingų atliekų deginimo gamyklos užsakovė. Gamyklos rangovai – bendrovės „Hafner Slr“ ir „Senovė“ – vasarą dėl konfliktų su „Toksika“ buvo sustabdę įrenginių bandymus, ir tai sukėlė ekstremalią situaciją, nes ėmė kauptis pavojingos medicininės atliekos. Vėliau bandymai buvo atnaujinti, bet gamykla vis dar nėra oficialiai atidaryta, nors anksčiau skelbta, kad ji turi pradėti veikti vėliausiai nuo sausio. Dėl vėlavimo gali tekti grąžinti dalį europinės paramos.
Kaip rašė naujienų portalas „Delfi“, V.Urbonavičiui iš Ūkio ministerijos kontroliuojamos bendrovės buvo sumokėta 56 tūkst. litų iki mokesčių išeitinė kompensacija, arba maždaug 42 tūkst. litų į rankas.
Pagal Darbo kodeksą, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, nuo 12 iki 36 mėnesių įmonėje išdirbusiam asmeniui mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.
Tačiau 2002 metų rugpjūčio 23 dienos Vyriausybės nutarimas numato, kad valstybės įmonių ir jos kontroliuojamų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovaujantiems darbuotojams, su kuriais darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, išmokama kompensacija negali viršyti 3 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar darbuotojas turi mažamečių vaikų.
Tuo tarpu ūkio ministras Rimantas Žylius ketvirtadienį Žinių radijui aiškino, kad V.Urbonavičiui šiuo atveju galiojo kitos Darbo kodekso nuostatos, nes jis augina mažametį vaiką.
„Buvo parašyta, jog įmonė teoriškai galėjo atleisti V. Urbonavičių ir išmokėti dviejų mėnesių atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją. Įmonė mane patikino, kad tai netiesa. Kadangi V. Urbonavičius turi mažą vaiką, pagal įstatymą 18 mėnesių jo apskritai negalima atleisti, po to jis turėtų būti atleidžiamas su dviejų mėnesių kompensacija prieš du mėnesius įspėjus. Įmonė pasirinko, ar atleisti jį, ar sumokėti jam už 22 mėnesius realiai, ar sumokėti kažkaip kitaip“, – aiškino R.Žylius.
V.Urbonavičius kurį laiką aiškino negalįs atskleisti jam išmokėtos kompensacijos dydžio, nes jį esą varžo pasirašyta konfidencialumo sutartis su įmonės „Toksika“ vadovu.
