„Konservatyvus manevras“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė 15min teigė šį konservatorių manevrą vertinanti kaip „labai konservatyvų“.
Ji pripažįsta, kad greičiausiai tokiu žingsniu bandoma gesinti įtampas frakcijos viduje.
„Bandoma gesinti įtampas, nes panašu, kad jų vis daugėja. Visi nori būti ir aktyvūs, ir užsidirbti tam tikrus asmeninius taškus, bet partija nusprendė, kad šiuo metu papildomos įvairovės ir papildomų iniciatyvų nereikia – reikėtų laikytis bendros linijos, nuo jos nenukrypstant“, – svarstė politikos ekspertė.
Politologė taip pat svarsto, kas privertė konservatorius imtis tokių priemonių.
„Kyla klausimų, kas turėjo nutikti, kad teko imtis tokių drastiškų sprendimų – jeigu jie buvo priimti, vadinasi, kad nėra viskas gerai ir man atrodo, kad tai signalizuoja apie tam tikras problemas. Klausimas – kur yra tų problemų šaknys?“, – teigė R.Urbonaitė.
Tuo pačiu MRU politologė svarstė, kas bus taikoma kaip sankcija frakcijos nariams, kurie nurodymo nesilaikys: „Bent jau aš tokios informacijos kol kas nematau. Šalinti iš partijos? Ką daryti? Gal iš frakcijos?“
„Nėra labai didelės prabangos mėtyti visus per bortą, nes dauguma tiesiog yra labai trapi. Man įdomu, kas čia tokio nutiko – mes matome ne visą paveikslą“, – kalbėjo politikos ekspertė.
Teisiškai – nieko nereiškiantis sprendimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigė, kad toks konservatorių žingsnis teisiškai nieko nereiškia.
„Mes visi puikiausiai suprantam, kad čia nėra teisiškai privalomi įpareigojimai, bet politinės partijos turi teisę nusistatyti vieną ar kitą poziciją, kurių nariai turi paisyti“, – 15min sakė teisės ekspertas.
Pasak jo, nepaklusniųjų teoriškai gali laukti šalinimas iš konservatorių frakcijos.
„Konstitucijos požiūriu negali priversti jokio Seimo nario kažko nedaryti arba daryti, bet jis gali susidurti su politinių sankcijų galimybe – pavyzdžiui, jį gali pašalinti iš frakcijos“, – teigė D.Žalimas.
„Vienintelė sankcija, kuri gali būti taikoma, tai susijusi su naryste frakcijoje. Jie gali kolektyviai nutarti kažką remti ir kažką uždrausti, bet teisiškai tai nėra privaloma (...) Konstitucijai tai neprieštarauja, nes narystė frakcijoje priklauso ir nuo pačios frakcijos, ką ji nori matyti joje“, – pridūrė jis.
Žaibai tarp bendražygių
Pastaruoju metu tarp konservatorių kilusių įtampų gerokai padaugėjo – jas įplieskė tiek nesusipratimas dėl Vokietijos karių buvimo Lietuvoje, tiek pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pataisos kavinėms.
Jeigu pirmasis, atrodo, baigėsi viešu krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno žodiniu „sparingu“, tai dėl antrojo gali užvirti ir rimtesnė pekla.
Antradienį Seime balsuojant dėl Laisvės frakcijos siūlymo pridėtinės PVM lengvatą maitinimo įstaigoms taikyti visus kitus metus, o ne pusmetį, kaip siūlo Vyriausybė, už buvo ir keturi konservatoriai: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Justas Džiugelis bei Kazys Starkevičius. Šiam pasiūlymui pritarta po pateikimo.
„Lietuvos rytas“ pranešė, kad dėl tokio kolegų elgesio antradienį per frakcijos posėdį trūko konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kantrybė. Laikraščio duomenimis, prieš Seimo posėdį vykusiame valdančiosios frakcijos pasitarime G.Landsbergis kalbėjo, jog frakcijos nariai privalo remti Vyriausybę ir jos teiktą biudžeto projektą, o kam jis nepatinka, frakcijos ir partijos durys esą yra atviros.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ketvirtadienį vylėsi, kad parlamente pavyks priimti vientisą ir suderintą biudžetą.
„Šis Vyriausybės 2023 metų biudžeto projektas orientuotas į pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius, todėl numatyti ne tik pagalbos verslui, bet ir žmonių pajamų didinimui paketai, tikiu, padės atremti sudėtingo laiko išbandymus“, – BNS sakė ji.
„Mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų pajamų, senjorų pensijų, socialinių pašalpų didinimas, būsto šildymo išlaidų kompensacijos – sprendimai empatiški, jautrūs, bet ir racionalūs, grįsti atsargumu dėl sudėtingai apibrėžiamos ateities. Todėl norėtųsi valstybės biudžetą tokį vientisai suderintą ir išlaikyti, atskirai netraukiant po eilutę ir jų nekoreguojant, kai duodi vieniems ir atimi iš kitų“, – tvirtino seniūnė.
