„Mano raginimas yra kolegoms, skirtingų partijų atstovams, frakcijų seniūnams, visgi eiti minimalistiniu keliu, tai reiškia, keisti Konstituciją minimaliai, įrašant joje tiesiogiai išrinktą merą, o vėlesniame etape, keičiant įstatymą, jau sureguliuoti santykį mero su taryba, jo poziciją visoje savivaldybės struktūroje“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, tai leistų užtikrinti reikiamus balsus Konstitucijos pakeisti, nes dėl to, kokios galios turėtų būti numatytos merui, tarp partijų esama nesutarimų.
„Tokį kelią aš matau. Iš principo manau, kad juo ir eisime“, – apie siūlymą sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
V.Čmilytė-Nielsen sako, kad kol kas sunku pasakyti, kuriuo keliu būtų einama.
„Dabar ir vyksta svarstymas ir derinimo procesas. Tikrai reikėtų sutarti dėl tolesnės vizijos, kad merai nebūtų susilpninti, tačiau kad tas reguliavimas, dėl kurio sutarsime, neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui“, – kalbėjo ji.
Šiuo metu Seime rengiamas kompromisinis trečiasis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Parlamento pirmininkė sakė besivilianti, jog tiesioginius merų rinkimus vienokia ar kitokia forma įteisinti pavyks, nes politinė valia tam yra.
„Tačiau tai gali reikšti, kad visos pusės turės šiek tiek nusileisti, tai yra, sutikti su kompromisu, bet tokia yra politikos prigimtis“, – sakė ji.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
