Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narė, buvusi kandidatė į parlamentą Renata Venslovienė savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo abejone dėl Lietuvoje jau daugiau kaip mėnesį taikomo draudimo be svarios priežasties keliauti iš vienos savivaldybės teritorijos į kitą ir pridėjo keletą ištraukų iš Konstitucijos.
„Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad jau pats laikas garsiai kelti klausimą, kokiu pagrindu ribojamas mūsų judėjimas tarp savivaldybių? Ar jis teisėtas?“ – retoriškai paklausė ji, ir iškart atsakė, kad „neteisėtas, nes galimas tik paskelbus nepaprastąją padėtį“.
Pasidalijo šimtai
Kalvarijos savivaldybės tarybos narė R.Venslovienė taip pat pasipiktino, kad didieji prekybos centrai gali dirbti, o smulkus verslas privalo užsidaryti.
„Ten tikrai didesnė rizika užsikrėsti, nei maximose? Kas Lietuvoje aukščiau – įsakymai ar Konstitucija?“ – klausė ji ir paragino dalintis įrašu.
Panašu, kad pritarimo savo idėjoms ji sulaukia ne vien per rinkimus (vykusiuose pernai ji partijos kandidatų sąraše iš 99 vietos pakilo net į 48-ą) – per kiek daugiau nei parą įrašu pasidalijo maždaug 700 žmonių.
Komentatoriai suskato piktintis draudimu judėti tarp savivaldybių ir kitais karantino ribojimais, svarstė, kad „taip yra „ruošiama“ kuo daugiau žmonių suskiepyti“ (tam pritarė ir R.Venslovienė: „Na taip, visi išvargę, psichologiškai palaužti, padarytų bet ką dėl geresnės savijautos“) arba norint surinkti kuo daugiau pinigų baudžiant pažeidėjus.
Vienos komentatorės teigimu, dėl to reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą:
„32 straipsnyje parašyta, kad uždrausti kilnotis piliečiui galima įstatymu, jei tai būtina žmonių sveikatai apsaugoti. FB dalinimasis neduos rezultato. Konstitucinis Teismas gali pasakyti, ar yra pagrindo manyti, kad pažeidžiama Konstitucija."
Bene vienintelis komentatorius atkreipė dėmesį į tikslią Konstitucijos formuluotę.
32 straipsnis nurodo, kad „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.“
Anot šio komentatoriaus, „kaip ir akivaizdu, kad tai net ir šiuo laikotarpiu nėra draudžiama, niekas juk neuždraudė kraustytis gyventi į kitą savivaldybę ar kur tik jūs norit“.
Niekas juk neuždraudė kraustytis gyventi į kitą savivaldybę ar kur tik jūs norit.
Kitas diskusijos dalyvis į tai sureagavo klausimu: „Tai už ką tada baudžiama, jei taip žmonės pasielgia?“.
Jis sulaukė paaiškinimo: „Už karantino sąlygų pažeidimus. Kilnotis reiškia keisti gyvenamą vietą (su iš to išplaukiančiom teisėm ir pareigom, pvz., pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą) ir ją laisva valia pasirinkti. Kilnotis nereiškia elementaraus judėjimo tarp savivaldybių, būtent jis, deja su apgailestavimu, ir yra uždraustas, su tam tikrom išlygom.“
„Tendencijos pozityvios, bet situacija dar nėra gera“
Kaip žinoma, į pirmą posėdį gruodžio viduryje susirinkusi naujoji Vyriausybė, be kita ko, apribojo žmonių išvykimą už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos.
Šis draudimas netaikomas vykstant dėl artimų giminaičių mirties ar būtinosios medicinos pagalbos, į darbo vietą ar sau priklausantį nekilnojamojo turto objektą.
Praėjusią savaitę buvo leisti „socialiniai burbulai“ – bendrauti dviem šeimoms, kurios turi visiškai atsisakyti kontaktų su kitais žmonėmis.
Panašūs ribojimai buvo sugalvoti ne Lietuvos Vyriausybės.
Pavyzdžiui, itin griežti judėjimo po šalį ribojimai pavasarį galiojo Italijoje, prie ribojimų grįžta ir rudenį, vėl blogėjant epidemiologinei situacijai.
Vyriausybės teigimu, naujų susirgimų COVID-19 statistika rodo, kad „kad esamas karantino priemonių paketas veikia labai efektyviai – pandemijos pagreitis visą (užpraėjusią) savaitę laikėsi tarp -25 proc. ir -30 proc., t. y. tiek paros atvejų skaičiaus, tiek teigiamų tyrimų procento savaitės vidurkis sumažėjo bent 25–30 proc., palyginti su ankstesne savaite“.
Sausio 11-17 dienomis gerėjo dauguma pandemijos rodiklių – paros atvejų skaičius, teigiamų tyrimų dalis, į mobiliuosius punktus besikreipiančių asmenų su simptomais skaičius, ligoninių užimtumas ir mirčių nuo COVID-19 skaičius.
Per savaitę 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje sumažėjo nuo 1 040 iki 747 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. 7 dienų naujų atvejų vidurkis yra siekė 1 078 (savaite anksčiau – 1 780). Teigiamų tyrimų dalis smuktelėjo nuo14,5 proc. iki 11,1 proc.
Kiti skaičiavimai rodo, kad palyginti su antrosios COVID-19 bangos maksimumu, sumažėjo naujų COVID-19 atvejų (7 parų vidurkis sumažėjo nuo 3 065 iki 935) ir savaitės mirčių (nuo 322 iki 186) skaičius, gerėja asmens sveikatos priežiūros įstaigų situacija (maksimalus COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse sumažėjo nuo 2 571 iki 1 689).
Jau vakcinuota dauguma pirmojo prioriteto asmenų – asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų COVID-19 imuniteto lygis šiuo metu viršijo vidutiniškai 80 proc., slaugos ir globos institucijų personalo – 70 proc.
„Nors gerėjimo tendencijos pozityvios, situacija dar nėra gera. (…) Dabar esame eksponentinio kritimo stadijoje ir, išlaikius dabartines tendencijas 5–6 savaites, situacija turėtų tapti tokia, kokia buvo prieš prasidedant antrajai pandemijos bangai spalį.“
Prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba siūlo toliau taikyti karantino priemones, kol naujų atvejų skaičius bus mažesnis nei 200 per savaitę, o teigiamų testų dalis sudarys ne daugiau kaip 5 proc.
Dabar didžiausi iššūkiai yra tai, jog kaimyninėse Europos valstybėse plinta naujos viruso atmainos; dar neįdiegta efektyvi izoliacijos, testavimo, atsekimo ir protrūkių suvaldymo sistema, kuri užtikrintų saugų išėjimą iš karantino; o dėl sutrikusio vakcinų tiekimo šalies gyventojų vakcinacija bei atsparumas COVID-19 didės lėčiau nei planuota.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, sprendimus dėl kai kurių karantino apribojimų panaikinimo Vyriausybė galėtų priimti iki vasario vidurio.
Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija pirmadienį pasiūlė pratęsti karantiną iki vasario 28 dienos.
Smulkiajam verslui nedraudžiama veikti
Nors R.Venslovienė pasipiktino, kad smulkus verslas dėl karantino privalo užsidaryti, nors didieji prekybos centrai gali veikti. Tai nėra tiesa.
Didžiuma parduotuvių išties turėjo užsidaryti.
Tačiau leista veikti parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra maisto, vaistų, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, laidojimo reikmenų, pašarų gyvūnams, veterinarijos prekių pardavimas.
Leidžiama ir prekyba internetu arba prekes pristatant/atsiimant atsiėmimo punktuose.
Nemažai smulkių verslų, iki tol nevykdžiusių veiklos internete, dar per pavasario karantiną suskubo susikurti tinklalapius, virtualias parduotuves ir ten ne tik pardavinėti įvairias prekes, bet ir siūlyti paslaugas.
R.Venslovienė kone žodis žodin atkartojo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio išsakytą kritiką dabartinei Vyriausybei – ši esą naujų karantino priemonių nepasiūlė, o kai kurios jos esančios per griežtos.
Judėjimo tarp savivaldybių ribojimo esą reikia nebent nacionalinių švenčių dienomis.
Tai R.Karbauskis pavadino nesąmone, nes gyventojai negali išvažiuoti į gamtą ir būriuojasi miestuose.
Taip pat, anot politiko, nereikėjo apriboti mažų parduotuvių veiklos, nes dabar žmonėms beliko eiti į didžiąsias, o jose gyventojų daug ir susirenka.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
