Dėl to trečiadienį sutarta Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen surengtame parlamentinių frakcijų seniūnų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovo susitikime.
„Visų frakcijų seniūnai, atstovai pritarė, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus“, – po susitikimo žurnalistams sakė parlamento vadovė.
„Taip pat sutarėme, kad kitą savaitę vėl rinksimės tokiu pačiu formatu ir parengsime savo siūlymus būtent Konstitucijos pakeitimui“, – pridūrė ji.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patvirtino, kad partijų atstovai užtikrino, jog „tiesioginiai merų rinkimai yra vertybė ir mes visi norime, kad tai būtų įteisinta Konstitucijoje“.
Laisvės frakcijos vadovė Ieva Pakarklytė tiesioginius merų rinkimus pavadino „vienu geriausiu rinkimų sistemos pokyčių per nepriklausomybės laikotarpį“.
„Matome kelią, kad reikia keisti Konstituciją. Labai svarbu principinis sutarimas, panašu, kad visos partijos žiūri ta kryptimi, jog tiesioginiai merų rinkimai liktų ir toliau“, – tvirtino ji.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, iš pradžių bus parengta tik Konstitucijos pataisa, numatanti tiesioginių merų rinkimų galimybę, o pats savivaldos modelis – kokios galios turėtų būti suteikiamos merui, koks būtų jo santykis su savivaldybės taryba ir pan. – būtų svarstomas vėliau.
„Dabar einame pačiu siauriausiu variantu, kad būtų pasiektas kuo platesnis susitarimas“, – teigė ji.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad tolesnė diskusija apie savivaldos modelį ir merų galias vyks jau jo vadovaujamoje darbo grupėje, skirtoje visai rinkimų sistemos peržiūrai.
„Jeigu įtvirtinsime tiesioginius merų rinkimus, natūralu, kad rinkimų peržiūros grupė turės sutvarkyti rinkimų įstatymą, apibrėžti, kaip meras renkamas ir kitus niuansus. (...) Be to, dar reikės gana daug Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų, kadangi reikės subalansuoti galias, ką gali meras, ką gali taryba, koks yra jų santykis ir daug kitų niuansų. Bet šie dalykai jau gali būti koreguojami net ir po savivaldos rinkimų“, – trečiadienį sakė Seimo narys.
Tokį kelią palaikė ir opozicijos atstovai. Pasak Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Syso, sprendimus dėl tiesioginių merų įteisinimo ir naujo modelio kūrimo reikia daryti laipsniškai. Kad Konstitucijos pataisa būtų minimali, pritarė ir Mišriai Seimo narių grupei vadovaujantis „socialdarbietis“ Jonas Pinskus.
Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio jau turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti tikimasi kitų metų pradžioje.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
V.Čmilytė-Nielsen trečiadienį sakė mananti, kad realu Seime surinkti 94 balsus dėl tiesioginių merų rinkimų.
