Trijų KT teisėjų – Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo ir teisėjų Gedimino Mesonio bei Vyto Miliaus – kadencija baigėsi kovo 19 dieną.
Jie ir toliau dirba, kol bus paskirti nauji teisėjai.
Tačiau balandžio pabaigoje dėl šių kandidatūrų balsavęs Seimas jas visas atmetė.
G.Nausėda ir laikinai AT pirmininkės pareigas einanti S.Rudėnaitė į KT siūlo tas pačias kandidatūras – G.Lastauskienės ir A.Norkūno.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teikia parlamento kanceliarijos Teisės departamento direktorių Andrių Kabišaitį.
Jį pernai, po to, kai buvo nepatvirtinti į KT siūlyti kandidatai, žadėjo siūlyti ir V.Pranckietis.
Kandidatų į KT teisėjus pateikimas Seime buvo numatytas antradienio plenarinio posėdžių darbotvarkėje, bet galiausiai buvo išbrauktas ir atidėtas neapibrėžtam laikui. Panašu, kad iki Seimo pavasario sesijos.
Dėl epidemiologinės situacijos šią savaitę parlamentas nori baigti „gyvus“ posėdžius ir rinktis tik nuotoliniu būdu. Vadinasi, negalėtų dėl kandidatūrų balsuoti slaptai.
Tyčiojasi iš Konstitucijos
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesoriaus Egidijaus Šileikio nuomone, tai, kad Seimas niekaip neišsprendžia klausimo dėl naujų KT teisėjų, yra akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai.
Asmenys, prisidedantys prie šio prieštaravimo svarbiausiam šalies įstatymui, anot jo, turi būti traukiami atsakomybėn.
„Tačiau nėra mechanizmo politikus patraukti teisinėn atsakomybėn už tai, kad jie neatlieka veiksmų. Yra mechanizmas patraukti atsakomybėn, kai asmenys, einantys politines pareigas, atlieka veiksmus, padaro veikas. O šiuo atveju yra neveikimas, kuris tęsiasi jau virš 8 mėnesių, nuo balandžio mėnesio“, – pažymėjo teisės profesorius.
E.Šileikis sakė, kad tąsyk Seimui atmetus į KT teiktas kandidatūras, trys subjektai antrą kartą nedelsiant neteikė kandidatūrų: tų pačių arba naujų.
Tą, jo teigimu, reikėjo padaryti, gegužę, birželį, vėliausiai iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
„Pasiteisindami neaiškiais argumentais, visiškai Konstitucijoje nenumatytu argumentu, kad neva prasidėjo Seimo rinkimai, nusikėlė trijų teisėjų, kurių įgaliojimai baigėsi, pakeitimo procedūra į rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį ir neįvyko. Vėl nėra jokių argumentų, nėra jokių priežasčių – pandemija nėra priežastis. Čia yra tragizmas.
Profesorius Egidijus Kūris yra aiškiai pasakęs: greičiau ateis Dievo karalystė, Visagalio karalystė, negu įvyks trijų KT teisėjų rotacija. Tai yra sarkazmas, bet juokas pro ašaras. Lietuva pirmą kartą tyčiojasi iš savo Konstitucijos ir tai daro aukščiausio lygio valstybės politikai, kurie formuoja Seimo darbotvarkes, teikia kandidatūras“, – piktinosi teisininkas.
Lietuva pirmą kartą tyčiojasi iš savo Konstitucijos ir tai daro aukščiausio lygio valstybės politikai, kurie formuoja Seimo darbotvarkes, teikia kandidatūras.
E.Šileikis nenorėjo konkrečiai įvardyti, kas kalčiausias: valstybės vadovas ir jo patarėjai, AT laikinoji vadovė ir jos patarėjai, Seimo pirmininkas ir jo patarėjai.
„Visa politinė sistema kalta. Visa kalta. Ir komentatoriai, įskaitant mane, Egidijų Šileikį. Aš negaliu suvokti, mes sukuriame precedentą, kad galima šiurkščiai pažeisti Konstitucijoje nustatytą reikalavimą, kad 9 metams skiriamas KT teisėjas. 9 metams. Jis negali turėti įgaliojimų 9,5 metams, 10 metų ir taip toliau. Tie politikai, kurie atmetė tris kandidatūras, nieko nepažeidė, nes Seimas gali nepritarti ir atmesti pasiūlytus kandidatus į KT teisėjus.
Bet tie politikai ir ne tik politikai, kurie nereagavo nedelsiant į tokį Seimo akibrokštą, kuris politiškai yra akibrokštas, bet teisiškai jis yra teisėtas akibrokštas – atmetimas. Jie nedelsiant turėjo teikti arba tas pačias kandidatūras antrą kartą, atsakingai tikėdamiesi, kad po papildomų argumentų jos sulauks Seimo pritarimo, arba naujas kandidatūras“, – akcentavo VU profesorius.
Nors aiškinama, kad Konstitucinio Teismo įstatymas leidžia toliau posėdžiauti KT, kurio trijų teisėjų kadencijos yra pasibaigusios, E.Šileikis teigė, kad tai – formalus argumentavimas.
Jis kartojo, kad Konstitucijoje aiškiai nurodoma 9 metų KT teisėjų kadencija.
„Vadinasi, mes visi per 30 metų branginę, propagavę, puoselėję savo teisės viršenybę ir demonstruodami savo tvirtumą Europos Sąjungoje, tampame juokingi Europoje. Nes šiuo metu, mano žiniomis, Lietuva yra vienintelė valstybė, turinti tokį KT, kuriame trijų teisėjų kadencija baigėsi pavasarį, kovo 20 dieną, ir valstybės atsakingi politikai nesiėmė veiksmų, kad toks akivaizdus Konstitucijos nesilaikymas būtų pašalintas“, – kartojo E.Šileikis.
Užtikrintas veiklos nepertraukiamumas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Konstitucinės teisės katedros profesorius Vytautas Sinkevičius pirmiausia sakė, kad reikia gerbti ankstesnio Seimo sprendimą, kai buvo atmestos dvi dabar pakartotinai į KT teisėjus siūlomos kandidatūros.
„Tai irgi atsispindi tų subjektų, kurie teikia kandidatūras, požiūrį į Seimo sprendimus. Bet tokių pavyzdžių, kai buvo teikiama ta pati kandidatūra antrą kartą, jau yra buvę, susiformavo kažkoks precedentas. Mano galva, labai prastas precedentas, nes jeigu tautos atstovybė jau pareiškė savo valią, ją reikia gerbti. Bet Konstitucija nedraudžia teikti tų pačių kandidatūrų“, – komentavo jis.
Pasak V.Sinkevičiaus, teisininkai skiriami į ypatingas pareigas – KT teisėjų.
Jis sakė, kad Seimo nariai turi turėti pakankamai galimybių ir laiko išsamiai susipažinti su jais, jų moksline, profesine veikla.
Kita vertus, kaip akcentavo MRU profesorius, parlamentarams reikia turėti galimybę su kandidatais į KT normaliai pasikalbėti: užduoti klausimus, išklausyti, matyti reakcijas ir panašiai.
„Nes teisėjas – tai ne vien tik teisinės žinios. Tai – ir sugebėjimas nepasiduoti nepatogiems klausimams, neparodyti susierzinimo, išlaikyti ramybę net konfliktinėse situacijose. Daugybę dalykų Seimas turi įvertinti ir Seimo komitetai turi įvertinti. Jie turi turėti galimybę normaliai su teisėjais pasikalbėti ir apsispręsti, ar kandidatas tinkamas, ar ne. Tai dabar tas nuotolinis vertinimas ar kitoks vertinimas nebūtų visavertis“, – mano V.Sinkevičius.
Kartu jis minėjo, kad pagal Seimo statutą dėl kandidatūrų į KT teisėjus balsuojama slaptai, tai yra balsavime dalyvaujant „gyvai“, nuotoliniu būdu to padaryti neįmanoma.
Profesorius svarstė, kad iki pavasario, kai gali būti grįžta prie KT teisėjų skyrimo, kandidatus pateikę subjektai – prezidentas, Seimo, AT pirmininkai – ieškos kandidatūroms palaikymo Seime.
„O Seimo nariai svarstys ir galbūt galvos apie kitas kandidatūras. Juk Seimui niekas nedraudžia dar kartą atmesti arba vieną kandidatūrą, arba kitą, arba visas tris kandidatūras, kurios yra pateiktos. Tai yra Seimo diskrecija. Seimo negali priversti balsuoti“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Juk Seimui niekas nedraudžia dar kartą atmesti arba vieną kandidatūrą, arba kitą, arba visas tris kandidatūras, kurios yra pateiktos. Tai yra Seimo diskrecija.
V.Sinkevičius nenori sutikti su E.Šileikiu, sakančiu kad tai, jog Seimas niekaip neišsprendžia klausimo dėl naujų KT teisėjų, yra akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai.
MRU profesorius minėjo, kad Seimo nario mandatas yra laisvas ir niekas parlamentaro negali priversti balsuoti už kandidatūrą, už kurią jis nenori balsuoti.
Konstitucinio Teismo įstatymo rengėjai, V.Sinkevičiaus teigimu, numatė tokias situacijas, kad dėl įvairių priežasčių – ne tik kompetencijos, bet ir politinių aplinkybių – teisėjai į KT gali būti laiku nepaskirti.
„Todėl į įstatymą įrašyta norma, kad teisėjai eina savo pareigas tol, kol į jų vietą bus paskirti kiti teisėjai. Ir taip užtikrinamas Teismo veiklos nepertraukiamumas. Politikai, nepaskirdami teisėjų, negali sužlugdyti Teismo veiklos. Nes mes turime pavyzdžių – Ukraina ypač ryškus pavyzdys, kai Konstitucinis Teismas paralyžiuojamas tik todėl, kad teisėjas yra nepaskiriamas arba jam neleidžiama prisiekti. Mes turime Lenkijos pavyzdžius ir panašiai. Tai, štai, įstatymų rengėjai buvo apdairūs, jie numatė tokią aplinkybę ir jokio Konstitucijos pažeidimo čia nėra“, – pabrėžė jis.
Politikai, nepaskirdami teisėjų, negali sužlugdyti Teismo veiklos.
V.Sinkevičius sakė, kad, aišku, galima sutikti su požiūriu, jog tai nėra normali situacija.
Pasibaigus KT teisėjų kadencijai per metus esą buvo galima surasti tinkamus kandidatus.
„Bet tie kandidatai vienaip ar kitaip turėtų būti derinami su Seimo dauguma. Negalima atnešti į Seimą ir pateikti kandidatūras neturint tvirto palaikymo. Tokiu atveju ir tas subjektas, kuris teikia kandidatūrą, atsiduria keblioje situacijoje, o dar keblesnėje atsiduria tas asmuo, kurio kandidatūra pateikta. Jis turi išklausyti apie save būtų ir nebūtų dalykų, visokių paskalų, turi aiškinti, kartais jis yra sumaišomas visiškai nepagrįstai su žemėmis“, – sakė teisės profesorius.
Keičiasi trečdaliu
KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, parlamento vadovas ir AT pirmininkas.
KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.
KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.
Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.