Konstitucinio Teismo prašoma ištirti Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio dalis, kuriose nustatytos leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo sąlygos. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių išduodami 36 mėnesiams. Jei per šį terminą projekto įgyvendinti nepavyksta dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, leidimas gali būti pratęsiamas tik 6 mėnesiams, neatsižvelgiant į trukdžių trukmę. Pareiškėjai mano, kad tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijoje numatytiems teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principams, teigiama išplatintame pranešime.
Praktikoje elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių bandantys plėtoti verslininkai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurių pašalinimas neretai užtrunka net ir keletą metų. Gavus leidimą ir pradėjus projekto įgyvendinimą (pvz., jėgainės statybos darbus) neretai kyla teisminis ginčas su viešojo administravimo subjektais, pavyzdžiui neišduodami ar ginčijami statybą leidžiantys dokumentai, vilkinamas ar atidėliojamas reikalingų sprendimų priėmimas. Tokiu atveju verslininkai atsiduria situacijoje be išeities, nes leidimą pratęsus 6 mėnesiams, kaip numatyta įstatyme, to neužtenka atlikti visiems reikalingiems darbams.
Įstatyme galimybė prasitęsti plėtojimo leidimą siejama ir su pareiga pateikti dokumentus ir įrodymus, kad darbus laiku atlikti trukdo būtent valstybės institucijos, tretieji asmenys ar nenugalima jėga. Tačiau pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog tokių dokumentų ir įrodymų apie trukdymą pateikti dažnai nėra galimybės, dėl tų pačių priežasčių, pvz. valstybės institucijų neveikimo.
„Manome, kad šios įstatymo nuostatos įtvirtina nelygiateisę padėtį, kai plėtros leidimus gavę subjektai, negali baigti projekto ir pasinaudoti valstybės taikomomis skatinimo priemonėmis, kai nuo jų nepriklausančios, įstatyme nurodytos aplinkybės tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius“, – sako Seimo narių grupę atstovaujančios profesinės advokatų bendrijos „Triniti LT“ advokatai Deivis Valiulis.
Taip neigiamos įvairių aplinkybių, dažnai – būtent valstybės institucijų veiksmų, – pasekmės užkraunamos verslininkams.
„Sieksime, kad šios įstatymo normos būtų pripažintos antikonstitucinėmis, lygiateisiškumo principas nebebūtų pažeidinėjamas, o ūkinės veiklos laisvė nebūtų ribojama“, – sako profesinės advokatų bendrijos „Triniti LT“ advokatė Agnė Varnelienė.
