„Gal mano klaida yra ta, kad nepaleidome viso paketo dėl Prokuratūros įstatymo iškart. Svarstėme tik tą dalį, dėl ko kreipėsi prezidentė, ir negalėjome išeiti iš tos dalies ribų. Bet yra dar dvi bylos – dėl prokuroro statuso“, – Seime teigė R.K.Urbaitis.
Pasak jo, dėl to, ar prokuratūra, pagal Konstituciją, yra artimesnė teisminei, ar vykdomajai valdžiai, Konstitucinis Teismas dar turės pateikti savo išaiškinimą.
Tuo tarpu labiausiai Seimo narius dominanti generalinio prokuroro atleidimo tvarka, anot Konstitucinio Teismo pirmininko, yra paties Seimo reikalas. Žinoma, svarbu, kad parlamentas sugebėtų ją numatyti teisiškai teisingai ir neprieštaraujančią Konstitucijai.
„Prokuroro nepriklausomumas turi būti toks, kad prokuroras išdirbtų savo nustatytą kadenciją, išskyrus atvejus, kuriuos nustatys Seimas", – pabrėžė jis.
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius nurodė, kad Seimas galėtų pakeisti Prokuratūros įstatymą taip, kad prokuroras netektų pareigų tuomet, jei jo reputacija taptų prasta.
Juk jums tikrai rūpi ne buhalteriai prokuratūros, o konkrečios bylos, – „darbiečiui" rėžė V.Sinkevičius.
Tačiau „darbiečio“ Mečislovo Zasčiurinsko klausiamas, ar generalinis prokuroras neturėtų būti atleidžiamas taip lengvai, kaip koks prokuratūros kancleris, nes vis tiek pats bylų netiria, teisininkas buvo griežtas.
„Juk jums tikrai rūpi ne buhalteriai prokuratūros, o konkrečios bylos“, – tiesiai Seimo nariui rėžė jis.
Siekių atleisti generalinį prokurorą Darių Valį Seime yra nuo praėjusio pavasario. Tuomet buvo nepritarta Generalinės prokuratūros ataskaitai. Vėliau leisti įstatymai taip, kad Seimas galėtų siūlyti prezidentui nuversti prokurorą.
Prezidentė pareiškė pasitikinti prokuroru ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Praėjusią savaitę teismas išaiškino, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui.