Korupcijos byloje įtarimų sulaukusį E.Laužiką prezidentas Gitanas Nausėda atleido iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo. Šalies vadovas prieš tai gavo Seimo pritarimą.
Tarp teisininkų kilo diskusijų, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
E.Laužikas mano, kad Teismų įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai dėl to, kad jame nėra nustatyta tvarka ir procedūros, pagal kurias teisėjas atleidžiamas iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Vilniaus apygardos teismas E.Laužiko prašymu dėl atleidimo procedūrų nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Teismas nutarė tenkinti ieškovo prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, – BNS pranešė teismo atstovė žiniasklaidai Lina Nemeikaitė.
Apygardos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Atsakovais šioje byloje patraukti yra Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba.
E.Laužiko advokato teigimu, šiuo metu įstatymas neužtikrina atleidžiamo teisėjo teisės į gynybą, nes nėra įtvirtinta jo teisė susipažinti su šioms institucijoms pateikiama informacija ir pateikti savo poziciją.
Teisėjų tarybos atstovai sako, kad įstatyme nereikia numatyti detalių procedūrų, nes tai trukdytų teismų savivaldai nepriklausomai spręsti vidaus klausimus.
Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E.Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį. E.Laužikui įtarimai teisėjų korupcijos byloje yra pareikšti dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.
E.Laužikas kategoriškai neigia teisėsaugos įtarimus.
Atleidimą iš pareigų yra apskundęs taip pat šioje korupcijos byloje įtariamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
