Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ neprieštarauja Konstitucijai. Tai šiandien nusprendė nutarimą paskelbęs Konstitucinis Teismas, informuoja atstovė spauda Ramunė Sakalauskaitė.
Pareiškėjai – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas – prašė ištirti nutarimo atitiktį Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai („Galioja tik paskelbti įstatymai“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai savo abejones grindė tuo, kad pagal Konstituciją teisė negali būti nevieša. Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas yra neatskiriama Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos dalis, tačiau jis nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad 1993 m., kai buvo priimtas ginčijamas Vyriausybės nutarimas, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi, kokia ji buvo patvirtinta Vyriausybės, ir tokiu tiražu bei formatu paskelbti „Valstybės žiniose“ iš esmės nebuvo techninių galimybių. Tačiau teisės subjektai oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje „Valstybės žiniose“ buvo informuoti, kur galima susipažinti su „Valstybės žiniose“ nepaskelbta šios schemos dalimi. Iš teisės aktų, reglamentavusių teritorinio planavimo dokumentų rengimą, registravimą, paskelbimą ir įsigaliojimą, matyti, jog teisės subjektams buvo aišku, kur galima susipažinti su „Valstybės žiniose“ nepaskelbta saugomos teritorijos planavimo schema.Teismas konstatavo, kad 1993 m., kai buvo priimtas ginčijamas Vyriausybės nutarimas, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi, kokia ji buvo patvirtinta Vyriausybės, ir tokiu tiražu bei formatu paskelbti „Valstybės žiniose“ iš esmės nebuvo techninių galimybių.
Konstitucinis Teismas, spręsdamas analogišką konstitucinį ginčą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus.
Nutarime pabrėžta, kad oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti.
Įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams; tai darydamas įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į teisės aktų turinį, ypatumus ir įvairovę, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, gali nustatyti įvairius oficialaus teisės aktų paskelbimo šaltinius ir būdus.
Tais atvejais, kai teisės aktai turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį (brėžinius ir pan.), ypač jeigu tie teisės aktai yra didelės apimties ir sudėtingos struktūros ir jeigu dėl jų grafinės dalies publikavimo (spausdinimo, tiražavimo) kyla didelių techninių problemų (jų publikavimo (spausdinimo, tiražavimo) išlaidos yra nepamatuotai didelės), įstatymu gali būti nustatyta kitokia oficialaus šių teisės aktų paskelbimo tvarka, tačiau turi būti užtikrintas atitinkamos teisės akto dalies (taigi ir viso teisės akto kaip visumos) prieinamumas teisės subjektams.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus Konstitucinis Teismas nutarė, kad Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
