Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, į Konstitucinį Teismą nagrinėdamas savivaldybės ieškinį nusprendė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Administracinis teismas prieš savaitę atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipimesi pažymėjo, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė, kurios paskirtis yra reprezentuoti valstybę, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas (kai Vilniaus miesto savivaldybei skiriama tik 40 proc. GPM) daro žalą ne tik Vilniaus miesto savivaldybei bei savivaldybės bendruomenei, bet ir visam valstybės įvaizdžiui.
Teismo manymu, valstybė turėjo įvertinti sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus jai pagerinti, bent jau padidinant GPM dalį. Tokių priemonių taikymo reikalauja proporcingumo, teisingumo ir atsakingo valdymo principai. Teismas taip pat nutartyje nurodė, jog valstybė piktnaudžiauja teise atlikti savivaldybių pajamų sulyginimą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis ir atlygintas 939 milijonų litų nuostolis.
Sostinės savivaldybė vien dėl, jos teigimu, konstituciškai nepagrįstai priskirtos funkcijos – lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo vykdymo patyrė 257 mln. Lt nuostolių. Iki2006 m. negaunamas pajamas padengdavo centrinė valdžia, tačiau dabar savivaldybės šias negautas pajamas turi padengti pačios. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei tai kainuoja 100 mln. litų per metus.
Europos vietos ir regionų valdžių kongresas2012 m. kovo 21 d. rekomendacijoje „Vietos ir regionų demokratija Lietuvoje“ pasisakė, jog:
„Dar vienas aspektas, kuriuo Vilniaus traktavimas pagal tą patį įstatymą kaip ir kitas savivaldybes yra neteisingas, yra tai, kad netgi pagal formaliai mažesnį koeficientą, kuris yra nustatytas Vilniui, jis turėtų gauti 40% jo surinktų mokesčių. Tačiau2010 m. Vilnius gavo tik 21%, kadangi gyventojų pajamų mokesčių paskirstymas atliekamas pagal gyventojo deklaruotą adresą.“
„Vilniaus miestui tenka išskirtinė padėtis dėl gyventojų skaičiaus ir struktūros, istorinės ir turistinės svarbos, biudžetinės sistemos ir finansinės situacijos. Dėl šios priežasties miestui turėtų būti suteiktas atitinkamas statusas įstatymu (ir galimai Konstitucija), kuris atitiktų jo specifinę padėtį.“
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) leidinyje biudžeto planavimo klausimais, tomas Nr. 2010/3 publikuota ataskaita „Biudžeto formavimas ir vykdymas Lietuvoje“: „Per pastaruosius metus valstybės pajamų trūkumas buvo priskiriamas savivaldybėms, visų pirma biudžeto dokumentuose nepagrįstai vertinant GPM pajamas. Šio trūkumo išdavoje savivaldybėse atsiranda augantys ir žymūs biudžetiniai įsiskolinimai.“
