„Pareiškėjos manymu, įstatyme įtvirtintas draudimas atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų neproporcingai riboja ar net paneigia pačią teisę vykdyti atliekų deginimo energijai gaminti ūkinę veiklą, nes, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, vadovaujantis tokiu teisiniu reguliavimu atliekų deginimo jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje.
O neįgyvendinus modernių atliekų deginimo jėgainių projektų būtų sudėtinga visapusiškai užtikrinti visuomenės sveikatą, nes Lietuvoje pagrindinis atliekų tvarkymo būdas ir toliau išlieka jų šalinimas sąvartynuose, o tai, pasak pareiškėjos, yra pats taršiausias atliekų tvarkymo būdas, žalingas kiekvieno gyventojo sveikatai, darantis neigiamą poveikį gruntiniams vandenims, dirvožemiui, teršiantis orą“, – rašoma teismo svetainėje.
Be to, prašyme taip pat nurodoma, kad, Vyriausybei suteikus teisę priimti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau statomų atliekų deginimo jėgainių, Vyriausybė priimtą įstatymą gali taikyti atgaline data, o tai esą neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų.
„Pagal ginčijamą įstatymo nuostatą Vyriausybė gali nustatyti naujus ribojimus Vilniuje ir Kaune jau pradėtoms statyti atliekų deginimo jėgainėms, remdamasi, be kita ko, deklaratyviu ir neapibrėžtu kriterijumi – visuomenės sveikatos interesais. Tokia nuostata sudaromos prielaidos Vyriausybės priimamais sprendimais sustabdyti vykdomus atliekų deginimo įrenginių projektus, kurių neįgyvendinus atliekų šalinimas į sąvartynus nebus sumažintas“, – rašoma kreipimesi į teismą.
Anot pareiškėjų, sustabdžius šiuo metu Vilniuje ir Kaune vykdomus didelių investicijų pareikalavusius atliekų deginimo įrenginių projektus, valstybė patirtų didelių finansinių nuostolių, o jų neįgyvendinus nebūtų galimybės mažinti šildymo kainų, dėl augančio atliekų šalinimo sąvartynuose kiekio didėtų aplinkos tarša, sąvartyno mokestis, taptų sunkiau užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, nes, kaip minėta, atliekų šalinimas sąvartynuose yra pats žalingiausias atliekų šalinimo būdas.
Be to, Vyriausybei priėmus kokius nors sprendimus, esą galėtų būti pažeisti jau pradėtų projektų vykdytojų lūkesčiai užbaigti projektus taip, kaip planuota.
Seimą valdantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikai atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie sudaro galimybę politikams stabdyti jau vykdomas atliekų deginimo jėgainių statybas.
15min prieš kelis mėnesius paskelbė žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams. Jo centre – minėtos atliekų deginimo jėgainės Vilniuje ir Kaune. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir kiti LVŽS politikai, kritikuojantys atliekų deginimo jėgaines, daugiausiai remiasi suinteresuotos verslo grupės „Danpower Baltic“ lobistų argumentais ir jų apmokėtomis studijomis.
