Kaip rašoma pranešime spaudai, įvertinęs tai, kad gauti prašymai neatitinka nustatytų reikalavimų, juose iš esmės klausiama, kokius konkrečius sprendimus turėtų priimti Seimas, taip pat tai, kad remdamasis šia išvada Seimas jau yra priėmęs atitinkamus galutinius sprendimus, KT konstatavo, jog aiškinti išvadą pagal G. Songailos prašymus nebūtų prasminga, toks aiškinimas būtų savitikslis.
Sprendime pabrėžta, kad KT baigiamojo akto aiškinimo paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai tas aktas turėtų būti įgyvendinamas.
KT pažymi, jog prašymu išaiškinti KT išvadą, kad per Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, negali būti ginčijama Seimo teisės akto, priimto remiantis šia išvada, atitiktis Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Tai gali būti daroma inicijuojant naują bylą, Konstitucijoje numatytiems subjektams su atitinkamu prašymu kreipiantis į KT.
KT pažymėjo ir tai, kad jo išvada, kuria remiantis yra priimtas galutinis Seimo sprendimas, galėtų būti aiškinama, be kita ko, tais atvejais, kai siekiama, kad teisėkūros procese būtų deramai atsižvelgiama į KT formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną.
