Konstitucinis Teismas netirs, ar referendumas dėl Seimo narių mažinimo yra teisėtas

Vis dėlto, KT nagrinės, ar Konstitucijai neprieštarauja esamas Referendumo įstatymas. To buvo prašoma tame pačiame prašyme.

„Abejonė dėl šio Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai buvo grindžiama vien argumentais dėl galimo Referendumo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. Kaip konstatavo KT pareiškėjos teiginiai, kad Seimas sukūrė tokią teisinę situaciją, kai nėra įstatymo, reguliuojančio referendumo skelbimą ir vykdymą, ir kad ginčijamas Seimo nutarimas priimtas be teisinio pagrindo, yra nepagrįsti, nes pareiškėja neatsižvelgė į teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpciją.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konstitucija

Parlamentarai taip pat prašė paankstinti nagrinėjimą iki referendumo, tačiau KT nemato pagrindo tam, dėl to, kad netirs ar pats referendumas yra teisėtas.

Į Teismą besikreipę parlamentarai teigė, kad Referendumo įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, nes 2012 m. Seimas priėmė Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymą, kuriame įrašytas ir Referendumo įstatymas.

„Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas yra privalomas naujai priimant visus jame įrašytus įstatymus, taigi ir priimant naujos redakcijos Referendumo įstatymą. Vadinasi, naujos redakcijos Referendumo įstatymas turėjo būti priimamas kaip konstitucinis įstatymas, laikantis Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje ir Seimo statute nustatytų reikalavimų, kurie iš esmės skiriasi nuo ordinarinių įstatymų priėmimo taisyklių. Pareiškėja pažymi, kad Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. ginčijamą Referendumo įstatymą priėmė bendra įstatymų priėmimo tvarka, o ne kaip konstitucinį įstatymą“, – dėstoma KT pranešime.

Gegužės 12 d., per prezidento rinkimų pirmą turą, vyks du referendumai: dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo bei dėl dvigubos pilietybės. Pastarąjį referendumą Seimas norėjo vykdyti dvi dienas (per abu prezidento rinkimo turus), tačiau to daryti neleido KT.