Opozicijos atstovai sako, kad šis išaiškinimas kelia abejonių, ar gegužę galės vykti referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimas yra įsipareigojęs priimti konstitucinį Referendumo įstatymą – aukštesnės galios teisės aktą, kuris priimamas ir keičiamas didesne balsų dauguma nei paprastas įstatymas.
Valdantieji pernai gruodžio 20 dieną naująją Referendumo įstatymo redakciją priėmė kaip paprastą įstatymą. Jis įsigaliojo nuo metų pradžios.
„Pažymėtina, kad nauja Referendumo įstatymo redakcija (...) nebuvo priimta kaip konstitucinis įstatymas“, – sakė D.Žalimas, skelbdamas Konstitucinio Teismo nutarimą.
Konstitucinis Teismas „ydinga praktika“ pavadino ir įstatymo keitimą likus mažiau nei metams iki referendumo.
Tačiau D.Žalimas pridūrė, kad įstatymo atitikimas Konstitucijai pagal priėmimo tvarką kol kas „nebuvo tyrimo dalykas“.
Šį išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė, kai konstatavo, kad referendumai negali vykti kelias dienas.
Opozicija dėl Referendumo įstatymo priėmimo aplinkybių į Konstitucinį Teismą žada kreiptis jau kitą savaitę.
Seimo narys konservatorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras sakė neabejojantis, kad naujasis Referendumo įstatymas bus pripažintas antikonstituciniu.
Jo teigimu, tai gali užkirsti kelią rengti referendumus tiek dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tiek dėl dvigubos pilietybės, nes jie abu remsis būtent abejonių keliančia įstatymo redakcija.
Naują nutarimą dėl dvigubos pilietybės Seimas turės skelbti, nes Konstitucinis Teismas įpareigojo jam rengti nustatyti vieną dieną. Ankstesniame nutarime buvo nustatytos dvi dienos gegužę – per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Naują įstatymo redakciją Konstitucinis Teismas greičiausiai pripažins prieštaraujančia Konstitucijai, todėl greičiausiai nei pilietybės, nei referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo negalės vykti“, – penktadienį žurnalistams sakė S.Šedbaras.
Abejonių išsakė ir socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas – jis pabrėžė, kad gegužę planuojami referendumai neatitinka kriterijaus, kad referendumų tvarka turi būti keičiama likus ne mažiau kaip metams iki balsavimo dienos.
„Aš irgi turiu abejonių, kad pakibo referendumo rengimo gegužės mėnesį apskritai klausimas“, – sakė J.Sabatauskas.
Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas sakė negalintis vertinti Seimo paskelbto referendumo dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo, nes „tam tikri aktai gali būti apskųsti Konstituciniam Teismui“.
Jis pažymėjo, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo nebegalioja tik tie Referendumo įstatymo straipsniai, kurie leidžia rengti referendumą daugiau nei vieną dieną, todėl Seimo teisė šiuo metu skelbti referendumus yra galiojanti.
Anot D.Žalimo, Seimas dar gali paskelbti referendumą dvigubos pilietybės klausimu, numatydamas jam vieną dieną.
„Vadinasi, referendumas, kuris numatytas dėl Konstitucijos 12 straipsnio, iš esmės gali vykti, jei Seimas nustatys Konstitucijos reikalavimus atitinkančią dieną, t. y. vieną dieną“, – sakė D.Žalimas.
Seimas referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 paskelbė ketvirtadienį. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.
