Į posėdį Konstituciniame Teisme kviečiami skundą pateikusios Vyriausybės, taip pat Seimo ir Valstybės kontrolės atstovai.
Vyriausybei sukėlė abejonių įstatymo nuostata, kad LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.
Vyriausybė sako, kad toks mechanizmas gali riboti konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą.
Dabartinė LRT finansavimo tvarka galioja nuo 2015 metų. Jos šalininkai sako, kad automatiškas biudžeto apskaičiavimas užkerta kelią galimam politikų spaudimui.
Konstitucinis Teismas Vyriausybės prašymu taip pat aiškinsis, ar Konstitucijai neprieštarauja kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų kelių priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto srityse finansavimą.
„Šios specialiųjų įstatymų nuostatos galėtų būti vertintinos kaip ribojančios konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus rengti valstybės biudžetą ir jį tvirtinti, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus“, – skunde teismui rašė premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovybė Vyriausybės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą yra vadinusi spaudimu. S.Skvernelis sako, kad tokie priekaištai nepagrįsti, Vyriausybė kreipėsi ne tik dėl LRT, bet dėl visų įstaigų ir fondų, kuriems numatytas specialus finansavimas.
Pagal įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
2020 metų LRT biudžetas sudaro 46,3 mln. eurų. Komercinė žiniasklaida LRT finansavimo tvarką yra apskundusi Europos Komisijai.
