Galimybe tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą pasinaudojo už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotikais ir kontrabanda, ketverių metų laisvės atėmimu nuteistas asmuo.
Pareiškėjas teigia, kad Baudžiamajame kodekse numatytas draudimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už labai sunkius nusikaltimus nepagrįstai riboja teismo teisę individualizuoti bausmę, nurodė bylą pradedantis KT.
Klaipėdos apygardos teismas 2018 metais pareiškėjui paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, 2019 metais pakeitė nuosprendį ir skyrė subendrintą galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Pareiškėjas prašė stabdyti jam bausmės vykdymą, kol byla nebus išnagrinėta, tačiau KT šį prašymą atmetė.
Gynyba: vaistas pavirto narkotiku
Kaltinamąjį ginantis advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Darius Raulušaitis sako, kad šis atvejis, kuria precedentą, kuris gali turėti įtakos baudžiamosios teisės šalyje taikymo praktikoms ir jas apibrėžiantiems įstatymams.
Kaip nurodoma D.Raulušaičio komentare, nors kaltinimai išties rimti, tačiau teisėsaugos dėmesio Lietuvos pilietis sulaukė esą tik dėl to, kad laiku nepastebėjo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo pakeitimų, kurie buvo atlikti 2016 metais.
„Tąkart į sąrašą buvo įtrauktas vaistinis preparatas modafinilis, kurio bei kitų medikamentų prekyba kaltinamasis vertėsi nuo 2015 metų. Įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą modafinilis faktiškai tapo psichotropine medžiaga, už kurios turėjimą, prekybą ir įvežimą į šalį gresia baudžiamoji atsakomybė bei laisvės atėmimo bausmė iki keliolikos metų.
Vis tik atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas kaltinamajam skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tenkino prokuroro skundą ir asmeniui paskyrė realią 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal šiuo metu galiojančias Baudžiamojo kodekso nuostatas laisvės atėmimo bausmė už labai sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui negali būti atidėta“, – nurodoma „Sorainen“ išplatintame pranešime.
Tai pirmas toks atvejis šalyje, todėl, anot D.Raulušaičio, šis skundas yra reikšmingas ir kitoms panašaus pobūdžio byloms bei šalyje taikomai teisės praktikai ir apskritai visai teisėkūrai. KT skundą patenkinus ir nustačius, kad Baudžiamojo kodekso nuostata, draudžianti atidėti laisvės atėmimo bausmę už labai sunkius nusikaltimus, pažeidžia Konstituciją, kodekse neabejotinai turėtų atsirasti tam tikri pakeitimai.
„Šis Konstitucinio Teismo nagrinėjimas yra išties svarbus teisingumo principo įtvirtinimui, o kaltinamajam palankaus sprendimo atveju panašių skundų gali būti ir kitose bylose. Be to, neišvengiami turėtų būti keičiami teisės aktai, o laisvės atėmimo bausmės už labai sunkius nusikaltimus atidėjimo apribojimai – pašalinti. Kaip bebūtų, valstybė tikrai neturėtų būti suinteresuota jokios grėsmės nekeliančių ir per neapsižiūrėjimą nusižengimą padariusių savo piliečių įkalinimu“, – sako D.Raulušaitis.
D.Raulušaičio įsitikinimu, galimybė piliečiams individualiai kreiptis į KT yra teisinės sistemos brandos ženklas ir, nors Lietuva šioje srityje šiek tiek vėluoja, tačiau ilgainiui tokia praktika turėtų tapti norma.
Galimybė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą įsigaliojo praėjusių metų rugsėjį.
Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo, Vyriausybės ir prezidento priimtų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
