Apkaltos komisija savo išvadoje pažymėjo, kad M.Bastys sulaužė duotą priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P.Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.
Konstitucinis Teismas Seimo paklausimus, ar parlamentarų ir valstybės pareigūnų konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, nagrinėja skubos tvarka.
Tai reiškia, kad byla dėl M.Basčio veiksmų bus nagrinėjama ne eilės tvarka, pirma atlikus bylos aplinkybių tyrimą ir pasirengus teisminiam posėdžiui.
Teismas prognozuoja, kad toks posėdis įvyks rudenį.
Seimo patvirtintame nutarime taip pat nurodoma, kad M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir paties parlamento autoritetą, valstybės valdžią, ir dėl to esama pagrįstų abejonių dėl M.Basčio galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą tautos atstovo mandatą.
Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.
