A.Valinskas parlamento vadovu buvo išrinktas iš antro karto. Po nepavykusio pirmojo balsavimo jo kandidatūra buvo siūloma antrą kartą, ir tąsyk jis buvo išrinktas. Opoziciniai socialdemokratai tvirtino, kad pakartotinis balsavimas prieštarauja Konstitucijai.
KT nenagrinėjo A.Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku klausimo, kadangi Seimo nutarimo, kuriuo politikas patvirtintas parlamento vadovu, galiojimas yra pasibaigęs.
Ginčydama Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies atitiktį Konstitucijai, Seimo narių grupė teigė, kad tais atvejais, kai keliamas tik vienas kandidatas, balsavimo sąlygos padaromos nelygiavertės: balsuojant „prieš“ reikia išbraukti kandidato pavardę, o balsuojant „už“ nereikia atlikti jokių aktyvių veiksmų, išreiškiančių balsuojančiojo valią, todėl balsuojantysis „už“ neprivalo užeiti į slapto balsavimo kabiną ir taip yra pažeidžiamas slapto balsavimo imperatyvas.
KT nusprendė, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu Seimas, pasinaudodamas Konstitucijos jam suteikta diskrecija nustatyti savo darbo tvarką, nustatė, kaip balsuojančiojo pasirinkimas turi būti pažymimas balsavimo biuletenyje.
Teismas pažymėjo, kad pagal Seimo statuto nuostatas tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, balsuojančiajam turi būti sudaryta galimybė balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam yra priimtinas. Turi būti sudaryta galimybė balsuojančiajam šį veiksmą atlikti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjęs jis negalėtų eiti prie balsadėžės.
