Į KT dėl nacionalinio transliuotojo veiklos tyrimo parlamente kreipėsi grupė parlamentarų, suabejojusi, ar komisijos sudarymas neprieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, žodžio ir įsitikinimų laisvei.
Anot kreipimosi autorių, vienas pagrindinių nacionalinio transliuotojo veiklos uždavinių yra objektyviai nušviesti reikšmingiausius valstybės įvykius, pateikti informaciją apie svarbiausių valdžios institucijų veiklą. Todėl, jų teigimu, Seimo nariai negali dalyvauti valdant šį transliuotoją ir nuolatiniuose jo kontrolės instrumentuose ar atliekant atskirus kontrolės veiksmus, nes tokia kontrole būtų pažeistas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.
Seimas 2017 metų gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Atlikusi tyrimą, komisija konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems LRT vadovams. Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir pan.
Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija įžvelgė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.
