Šis nutarimas bus skelbiamas po to, kai trys merai buvo nušalinti nuo pareigų dėl įtarimų korupcijos bylose.
Konstitucinis Teismas trečiadienį išnagrinėjo bylą dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką.
Į teismą dėl minimos nuostatos kreipėsi Seimas rudens sesijos pradžioje. Kreipimasis grindžiamas argumentu, kad leidžiant neribotam laikui nušalinti nuo pareigų tiesiogiai išrinktą politiką ribojama piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį.
Kreipimesi keliamas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo.
Šiam kreipimuisi oponavęs Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys trečiadienį per teismo posėdį sakė, kad negalima sulyginti tiesiogiai rinkto prezidento, Seimo nario ir mero imunitetų. Anot jo, merą renka tik atskira bendruomenė ir „jos apsisprendimas negali būti prilygintas tautos apsisprendimui“. Seimo nario teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas žmogaus teisių nepažeidžia.
Parlamentaras taip pat akcentavo, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas turės įtakos politinei kultūrai Lietuvoje.
„Kalbame apie tai, kad nuo jūsų spendimo priklausys, koks politinės kultūros lygmuo bus nustatytas mūsų valstybėje. (...) Matome savivaldybes, kurios tampa tam tikromis kunigaikštystėmis. Štai pavyzdys, kai Radviliškio rajono apylinkės teismas nusprendė suimti merą, bažnyčioje buvo užsakytos mišios. Bendruomenė jau nebeskiria, kas yra nusikaltimas“, – kalbėjo P.Urbšys.
Kita vertus, jis pripažino, kad politikų nušalinimas neturėtų trukti neribotą laiką, nes tai sudaro galimybes teisminiai valdžiai piktnaudžiauti.
Tokio teisinio reguliavimo išaiškinimas pastaraisiais metais buvo aktualus trijų savivaldybių vadovams: Visagino merei Lietuvos laisvės sąjungos atstovei Daliai Štraupaitei, Radviliškio rajono merui konservatoriui Antanui Čepononiui bei Utenos merui socialdemokratui Alvydui Katinui.
Teismai D.Štraupaitę ir A.Čepononį dėl įtarimų korupcijos bylose buvo nušalinę nuo pareigų, tačiau aukštesnė instancija tuos sprendimus panaikino. Praėjusių metų pavasarį Visagino mere išrinkta D.Štraupaitė į mero kėdę atsisėsti galėjo tik vasaros pabaigoje, o A.Čepononis kuriam laikui buvo nušalintas nuo savivaldybės tarybos nario pareigų, bet mero pareigas ėjo. Kyšininkavimu įtariamas Utenos meras A.Katinas lapkritį teismo nuo pareigų buvo nušalintas dviem mėnesiams ir į darbą grįžo sausio pradžioje, prokuratūrai nusprendus nebesikreipti dėl tolesnio nušalinimo.
