Tyrimas pradėtas gavus informaciją apie tai, kad ši veikla vykdoma Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Jis inicijuotas dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu.
Informacijoje apie mokymų programą rašoma, kad „jeigu išmoksite rasti kontaktą ir susitarti su žmogumi, turinčiu sunkų protinį ir fizinį neįgalumą, jautriai reaguojantį į apsimetinėjimą, baimę, nepasitikėjimą ir mėginimą įtikti, tuos pačius įgūdžius pritaikysite bendraujant su sudėtingais klientais ar vadovaujant dideliam kolektyvui“.
Tyrimo metu bus vertinama, ar informacija apie mokymų turinį nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo. Jame paslaugų teikėjams nustatyta pareiga užtikrinti, kad informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas negalios pagrindu bei nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, jog dėl negalios asmuo yra menkesnis už kitą asmenį. Šios pareigos nevykdymas laikomas lygių galimybių pažeidimu.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigia, kad asmenys su negalia yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, todėl užtikrinti jų visapusišką apsaugą bei teisę į pagarbą ir prigimtinį orumą yra privaloma be išlygų.
Anskčiau 15min rašė apie „Asmenybės augimo grupės“ vykdomų mokymų organizatores Birutę Garmanaitę ir Jeleną Tveretina, kurios prisidengdamos socialine veikla su mokymų dalyvių grupėmis įsiprašydavo į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, Vilniaus miesto nakvynės namus ir Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, tam kad išmokytų įmonių vadovus rasti kontaktą su bet kokiais žmonėmis ir stiprintų jų pardavimų įgūdžius bei emocinį intelektą.
Dėl šių mokymų tyrimą atlieka taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, situaciją stebi Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universitetas.
Nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“, gindama viešąjį interesą, antradienį kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą prašydama ištirti situaciją ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo.
Organizacija mano, kad pasitvirtinus straipsnyje nurodytai informacijai, įžvelgtinas pacientų su negalia išnaudojimas, žeminimas bei asmens privatumo pažeidimai organizuojant neteisėtą ūkinę-komercinę veiklą. Vadovaujantis neseniai papildytu Baudžiamuoju kodeksu, taip pat prašoma ištirti, ar nebuvo atlikti veiksmai, kuriais siekta suvaržyti teises ir laisves dėl negalios, bei veiksmai, skatinantys neapykantą ar kurstantys diskriminuoti negalios pagrindu.