Nors mokslininkai pastebėjo tūkstančius mutacijų ar viruso genetinės medžiagos pakitimų, iki šiol tik vienas išskirtas kaip galintis keisti jo elgesį.
Britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje rašoma, kad esminiai klausimai, kylantys dėl mutacijų: ar dėl jų virusas tampa labiau užkrečiamas ar mirtinas žmonėms? Ir ar tai gali sukelti grėsmę būsimosios vakcinos sėkmei?
Iš tiesų lyginant su tokiais virusais kaip gripo, koronavirusas keičiasi labai lėtai.
Dėl pakankamai žemo žmonių imuniteto lygio, be skiepų ir esant nedaug veiksmingo gydymo būdų, jam nėra jokio spaudimo prisitaikyti. Iki šiol jam gerai sekasi, kad toliau cirkuliuotų toks pat, koks yra, nurodo BBC.
Reikšminga koronaviruso mutacija, pavadinta D614G, esanti baltyme ir sudaranti viruso „smaigalį“, kurį jis naudoja prasiskverbti į mūsų ląsteles, – atsirado kažkada po pirminio ligos protrūkio Uhane. Greičiausiai – Italijoje.
Dabar ji pastebima 97 procentuose mėginių iš viso pasaulio.
Klausimas, ar atsiradusi mutacija suteikia virusui kažkiek pranašumo, ar tai tiesiog atsitiktinumas.
Virusai nuolat mutuoja
Virusai „neturi plano“. Jie nuolat mutuoja ir, nors kai kurie pakitimai gali padėti virusui daugintis, kai kurie gali tam trukdyti. Kiti yra tiesiog neutralūs, pasakoja BBC.
Vis daugiau – gal net dauguma – virusologų mano, kad yra pakankamai duomenų sakyti, jog ši viruso versija turi „selektyvų pranašumą“ prieš ankstesnę versiją.
Nors dar nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių sakyti, kad ji yra lengviau perduodama žmogaus žmogui, Šefildo universiteto daktaras Thushanas de Silva sako, kad ji nėra neutrali.
Floridos Scrippso universiteto mokslininkai Hyeryunas Choe ir Michaelis Farzanas teigia, kad tiriant laboratorijos sąlygomis, mutavusi viruso versija lengviau patekdavo į žmogaus ląsteles nei nemutavusi.
Tačiau, anot profesoriaus M.Farzano, šių virusų vadinamieji smaigalio baltymai buvo skirtingi tokiu būdu, kad „atitinka didesnį užkrečiamumą, bet neįrodo“.
Niujorko universiteto Genomo technologijos centro mokslininko Neville'io Sanjana'os komanda pakeitė virusą „perplanuodama“ smaigalio baltymus ir nukreipė prieš tikrąjį, nemutavusį SARS-CoV-2 virusą, aptiktą protrūkio Uhane metu. Jo nuomone, rezultatai įrodo, kad bent jau laboratorijoje mutavęs virusas yra labiau užkrečiamas nei jo originali versija.
Kaip pasakoja BBC, apskritai tai, kad virusas lengviau užkrečiamas, nereiškia, jog jis mirtinesnis. Tiesą sakant, dažnai – atvirkščiai. Nėra įrodymų, kad šis koronavirusas mutavo tam, jog žmonės daugiau ar mažiau sirgtų.
Viruso kiekis tik parodo, kaip gerai virusas plinta vieno žmogaus viduje. Tai nebūtinai paaiškina, kaip gerai jis užkrečia kitus.
„Auksinio standarto“ – kontroliuojamo proceso – tyrimas dar nebuvo atliktas. Jis gali būti atliktas ir, pavyzdžiui, užkrečiant gyvūnus vienu ar kitu viruso variantu, kad būtų galima pamatyti, kuris jų plinta labiau.
Raminanti žinia
Žvelgiant į visą populiaciją, rašo BBC naujienų portalas, sunku įvertinti, ar virusas tampa daugiau ar mažiau užkrečiamas. Jo kursą drastiškai pakeitė intervencijos, taip pat – karantinas.
Tačiau JAV Los Alamos nacionalinės laboratorijos mokslininkė Bette Korber sako, kad faktas, jog pakitęs virusas dabar yra dominuojantis visur, įskaitant Kiniją, rodo, kad jis galėjo tapti labiau plintančiu tarp žmonių nei originali versija. Kai plito abi viruso versijos, naujoji paėmė viršų.
D614G variantas yra taip dominuojantis, kad dabar yra pandeminis. Ir toks buvo jau kurį laiką – tikriausiai net nuo epidemijos pradžios tokiose vietose kaip Jungtinė Karalystė ir rytinė JAV pakrantė. Taigi, nors yra įrodymų, kad ši mutacija nėra neutrali, tai nebūtinai keičia tai, kaip turėtume galvoti apie virusą ir jo plitimą.
Tačiau raminanti žinia, kad dauguma vakcinų kuriamos remiantis koronaviruso protrūkiais skirtinguose regionuose.
