– Nuolat girdime kalbų, kad Lietuvoje mažėja gyventojų, gimsta vis mažiau vaikų, lietuviai nebenori gausios šeimos. Ar jūsų vadovaujamuose Gimdymo namuose taip pat pasaulį išvysta vis mažiau naujagimių?
– Vilniaus gimdymo namuose šiemet iki gruodžio pradžios jau buvo gimę per 3 500 naujagimių, planuojame, kad iki metų pabaigos jų turėsime apie 4 000. Tai yra beveik 500 naujagimių daugiau nei pernai, kai gimė apie 3 300.
Galiu pasidžiaugti tuo, kad dabar mamos yra labai rūpestingos, atsakingai ruošiasi nėštumui, žino, kad būtina dar kartą išsitirti dėl visų ligų, kuriomis jos sirgo vaikystėje ar paauglystėje. Juk nėštumo metu bet kuri liga gali atsinaujinti, todėl jeigu medikai bus informuoti apie jas, žinos, kokių komplikacijų gali laukti. Todėl galiu pasidžiaugti, kad rimtų komplikacijų nėštumo ar gimdymo metu pasitaiko vis rečiau.
Pagerėjo ir sąlygos Gimdymo namuose, moterys gali palatose gulėti su savo vyrais, o tai teigiamai veikia ką tik kūdikio susilaukusios motinos psichiką, nes vyras yra tas ramstis, į kurį ji remiasi. O ir gimdyme vyrai vis noriau dalyvauja.
Pasitaiko, kad gimdyme dalyvauti nori mama ar močiutė, tačiau tai paprastai sudaro papildomų sunkumų medikams, nes jos žymiai emocingiau nei vyrai reaguoja į gimdymo procesą, todėl kartais prireikia stipresnių vaistų nei valerijonas. Aš visada prašau, kad gimdyme dalyvautų tas, kas gali paremti moterį. Vyrai irgi alpsta ir gana dažnai, bet jie nenori pasirodyti silpni, todėl vėl stojasi, eina, medikams sako, kad ne į juos reikia kreipti dėmesį, o į žmonas.
Vyrai nori dalyvauti gimimo stebukle, nori nukirpti virkštelę, pamatyti, kaip kūdikis pirmą kartą pravirksta. Dauguma vyrų slaugo savo žmonas, merginas po gimdymo, nors reikia daug kartų aiškinti, kaip tai daryti. Stengiamės sukurti tokias sąlygas, kad kuo daugiau šeimų kartu galėtų leisti laiką po gimdymo.
– Kaip moterys ruošiasi gimimo stebuklui? Ar prašo patarimų mamų, draugių, ieško informacijos internete?
– Dauguma moterų į Gimdymo namus atvyksta jau žinodamos, ar jos nori gimdyti su skausmą malšinančiais vaistais, turi susidariusios gimdymo planą. Dažniausia tokie planai būna nusirašyti nuo draugių ir ne visada moterims tinka, bet mes tolerantiškai į tai žiūrime ir stengiamės būsimoms mamoms padėti.
Dauguma moterų ruošiasi šiam įvykiui atsakingai. Aplink kiekvieną gimdyvę susidaro tam tikras būrys žmonių, kurie padeda pasiruošti gimdymui. Viena draugė pasako vieną dalyką, kita – kitą, mama ar močiutė dar kažką, bet aš visada pabrėžiu, kad kiekviena moteris yra individualybė. Suknelę galima pasiskolinti, o gimdymo metodikos – ne. Kiekviena iš mūsų individualiai sudėta, turi savo jutiminį, skausmo slenksčius, todėl tenka kartoti, kad nebūtinai moteris gimdys taip pat, kaip jos mama, močiutė ar geriausia draugė.
Ketinanti susilaukti vaikų pora turėtų pasidomėti, kokiomis ligomis sirgta jų šeimose. Kai žmonės tuokiasi, giminės, artimieji, kaimynai labai mėgsta skaičiuoti, kokio turto jaunoji, kokio – jaunasis. Bet niekas nepagalvoja, kokiomis ligomis sirgo jų tėvai ar seneliai. O juk jeigu būsime sveiki, galėsime gimdyti sveikus vaikus, tai sukaupsime ir turto.
– Kokio amžiaus moterys gimdo XXI amžiuje?
– Jeigu lygintume su tuo, kaip buvo prieš 10 metų, tai dabar retai gimdo jaunesnės negu 24 metų moterys. Vis daugiau atsiranda gimdyvių, kurios pirmą kartą gimdo būdamos 34-erių ir vyresnės, kadangi jos jau padariusios karjerą, įgijusios turto ir nori šeimos. Labai jaunų merginų gimdo vis mažiau, gal tam įtakos turi ir lytinis švietimas mokyklose, spaudoje. Pastebime ir dar vieną tendenciją – nemažai šeimų gimdo trečią vaiką.
– Kas skatina šeimas ryžtis susilaukti trečio vaiko?
– Didesnių šeimų neretai nori išsilavinusios moterys, dažnai gimdo tos, kurios turi nuolatinį pajamų šaltinį, kurios mano, kad tiesiog būtina moteriai, susikūrusiai kad ir nedidelį materinį bei dvasinį pasaulį, tam tikrą laiką atsiduoti vaikams.
Anksčiau, dar šių metų pradžioje, skatino ir nemažos motinystės išmokos, daug moterų ateidamos pas medikų sakė, kad reikia tuo naudotis. Keisčiausia, kad dažnai gimdo trečią vaiką tos moterys, kurios augo vienos arba tarp jų ir brolių ar seserų buvo didelis amžiaus skirtumas.
– Daug metų dirbate su mamomis, tėvais, stebite, padedate jų vaikams ateiti į šį pasaulį. O ar pastebite, kaip keičiasi jų požiūris į tėvystę, motinystę?
– Mes kasdien matome besikeičiančias mamas, besidominčias vaikų vystymusi, maitinimu. Palyginti su tuo, kaip buvo prieš dešimt ar daugiau metų, viskas yra pasikeitę kardinaliai, moterys ateina jau su tam tikromis žiniomis, žino, kaip auklės savo vaikus, jos dainuoja dainas, seka pasakas dar negimusiems kūdikiams. Jos žino, į ką vaikas reaguoja, dėl ko spardosi, fiksuoja kiekvieną jo judesį, stebi, kada vaikas budrus, kada miega. Anksčiau moteriai tebuvo svarbu, kiek nėštumo savaičių jau praėjo ir kad gydytojas patvirtintų, jog viskas yra gerai.
Dabar moterys pas gydytoją ateina su vyrais. Ir jeigu moteris neturi skundų, aš visada klausiu, kuo skundžiasi vyras. Vyras, žinoma, turi daugiau skundų negu moteris. Jie prisimena, kad moteriai skaudėjo galvą, ji negalėjo apsiauti batų ar nusimauti žiedo. Moteris tai dažnai tiesiog pamiršta.
Moteris bando pati spręsti savo problemas, o vyras geriau skundus perpasakoja gydytojui. Ir tai yra labai gerai. Kai kurie gydytojai net skundžiasi, kad netelpa pacientai, nes visos moterys ateina su vyrais, visi kartu eina pažiūrėti gimdymo sąlygų. Aš manau, kad tai tikrai gerai.
– O ar pastebite, kad atsiranda vis daugiau moterų, kurioms nelengva pasiryžti susilaukti ir vieno vaikelio?
– Moterys dabar atsakingos, o motinystės bijo dažniausia dėl to, kad supranta, jog norėdamos susilaukti vaikų turi būti labai sveikos, jaučia ir finansinę atsakomybę. Dabar neretai pirmo vaiko laukiamasi jau 34–36 metų, o anksčiau 24 metų gimdyvės jau atrodė brandaus amžiaus, nes gimdydavo jaunos, 20–22 metų, moterys.
Riba, iki kurios moterys gimdo, yra apie 45 metai, bet nelinkėčiau Lietuvos moterims laukti tokio amžiaus, gimdant pirmą vaiką.
– Politikai mėgsta sakyti, kad turime gimdyti daugiau vaikų, nes nebus kam uždirbti ir mokėti pensijų senatvėje. Kaip Jūs vertinate tokias kalbas? Ar tai tinkamas būdas gausinti lietuvių šeimas?
– Jeigu mes skatinsime gimdyti moteris dėl kažkokio tikslo ir tuo labiau piniginio, manau, bus tik atvirkštinis rezultatas. Bet jeigu moterys apsispręs pačios, suprasdamos didelės šeimos vertę, suvokdamos, kaip malonu pakviesti didelę šeimą prie pietų stalo, džiaugtis anūkais, turėti tvirtą, stabilią šeimą, jos gimdys daugiau vaikų. O kalbos, kad tas vaikas uždirbs jiems pensiją, tikrai nėra tinkamas skatinimo daugiau gimdyti būdas, jos poveikio neturės. Tos šeimos, kurios apsisprendė gimdyti, jos ir gimdys, bet tos, kurios svarstė, dvejojo, ar susilaukti dar vieno kūdikio, po tokių kalbų gali savo planų ir atsisakyti. Taip kalbėti yra per šiurkštu, negi galime prašyti gimdyti dėl to, kad nebus kam pensijų mokėti? Juk kuri moteris pastojusi galvoja apie savo ar vaikų pensiją?
Jeigu aš taip kalbėčiau, tai būtų savotiškas, nemalonus iššūkis nėščiai moteriai, bet taip neturėtų kalbėti ir tie, kurių kalbų niekada nekomentuoju.
– O ar palankesnė socialinė aplinka – lankstesnė vaikų darželių lankymo tvarka, galimybė dirbti namuose ar vos kelias valandas per dieną galėtų turėti įtakos gausinant lietuvių šeimas?
– Didelės išmokos tikrai paskatino ne vieną šeimą susilaukti vaikų, bet mes visi puikiai suprantame, kad tos išmokos buvo šiek tiek per didelės. O jeigu būtų palankesnės ir lankstesnės darbo sąlygos, darželių sistema būtų priimtinesnė, tai ir su mažesnėmis išmokomis moterims būtų lengviau atsiduoti motinystei. Tada moterys galėtų ir dirbti, ir auginti vaikus. Vakarų Europoje, JAV vis labiau populiarėja darbas namuose, kai moteris dirba namuose kompiuteriu. Tai labai patogu toms, kurios augina vaikus, ypač mažus.
