Papildyta Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento K.Vaišnoros nauju komentaru teksto pabaigoje.
Lietuvoje patvirtinus vis daugiau užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejų, klausos negalią turintys žmonės kreipėsi į valdžios institucijas, prašydami versti tiesiogines spaudos konferencijas į gestų kalbą, kad būtų kuo labiau informuoti.
Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento Kęstučio Vaišnoros, džiugu, kad šis bendruomenės prašymas buvo išgirstas, tačiau tam tikrų nesusipratimų vis dar kyla, ir gestų kalbos vertėjai ne visada gali pateikti svarbiausią informaciją kurtiesiems.
„Pradžioje kilo nesklandumų, nes kovo 11-oji buvo šventinė diena ir gestų kalbos vertėjai nedirbo. Lietuvoje gestų kalbos vertimo paslaugos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. Valdžios institucijos atsiprašė ir dabar stengiasi visada užtikrinti, nors ne visada pavyksta.
Sekmadienį Kaune premjeras po susitikimo su V.Matijošaičiu davė interviu spaudai, bet gestų kalbos vertėjo nebuvo, nes tai traktuojama ne kaip oficiali spaudos konferencija“, – pastebi K.Vaišnora.
Jo teigimu, didelė problema yra ta, kad gestų kalbos vertėją iki šiol filmuoja ne visos televizijos.
„Tikrai raginame užtikrinti tiek pašnekovo, tiek gestų kalbos vertėjo filmavimą. Penktadienį Neįgaliųjų reikalų departamentas išsiuntė jau anksčiau parengtas rekomendacijas televizijoms ir internetiniams portalams, kaip turi būti pritaikomas gestų kalbos vertimas. Labai tikimės, kad televizijos filmuos ir gestų kalbos vertėją“, – viliasi Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas.
Sunku išsikviesti pagalbą
K.Vaišnora pažymi, kad keblumų kyla ir dėl susisiekimo su medikais –Koronos karštoji linija 1808 ir bendrasis pagalbos numeris 112 klausos negalią turinčiam žmogui yra sunkiai prieinami.
„Tylusis skambutis tikrai nėra tinkama priemonė“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, net ir nuvykus pas gydytojus neretai vis tiek atsiranda nesusipratimų.
„Susiduriama su problema, kad, kai kurčiasis ateina su išmaniuoju (telefonu – 15min), kuriame veikia „Skype“ programa, ir jis per gestų kalbos vertėją nori bendrauti su mediku, šis atsisako, nes mano, kad jį filmuoja“, – patirtimi dalijasi K.Vaišnora.
Tylusis skambutis tikrai nėra ta tinkama priemonė.
Apskritai, pasak K.Vaišnoros, susidarė tokia situacija, jog kurtieji informaciją gauna šiek tiek vėliau, ji ne visada jiems pritaikoma, todėl tenka patiems rašyti elektroninius laiškus valdžios įstaigoms.
Nors jis tikina, kad su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra glaudžiai bendradarbiaujama, nerimą Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentui vis tik kelia ir tai, kad nemažai klausos negalią turinčių žmonių lankėsi pavojinguose pasaulio taškuose, tačiau nežino, ką tiksliai sugrįžę turėtų daryti.
„Kurtieji taip pat keliavo, buvo ir asmenų, kurie iš Italijos grįžo, tačiau nežinojo, kaip elgtis. Lietuvoje veikiantys kurčiųjų reabilitacijos centrai stengėsi teikti informaciją, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro teritoriniai skyriai užtikrinti gestų kalbos vertimo paslaugas. Todėl turime daugiau klausimų, nei atsakymų, ir kurčiųjų bendruomenei neramu, ar reikiamu momentu jie gaus pagalbą“, – kalba K.Vaišnora.
„Esame nežinioje“
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė 15min kalbėjo, kad judėjimo negalią turinčius žmones neramina mintis, jog prireikus pagalbos bus fiziškai sudėtinga ją gauti.
„Aš girdžiu, matau, tai galiu skaityti ir tą informaciją gauti. Bet tai yra viena. Kitas dalykas – kas bus, kai paplis tas virusas daugiau? Pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliai nėra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Pati ne kartą esu transportuota, ir manęs klausdavo: kaip mes jus pasiimsim?“ – prisimena R.Šidlauskaitė.
Ji pastebi, kad didelių sunkumų gali kilti ir akliesiems. Pasak R.Šidlauskaitės, regėjimo negalią turintys žmonės aplinką pažįsta tik per lytėjimą, ir, esant būtinybei juos izoliuoti, tai jiems sukeltų itin didelį stresą.
„Jeigu toks žmogus neturi artimųjų, kurie jam padėtų, ką jam tada daryti?“ – klausia pašnekovė.
„Tų tokių pavyzdžių bus labai daug, nes pasiruošta tokiai situacijai tikrai nėra gerai. Tų baimių ir klaustukų tikrai labai daug, esame nežinioje“, – priduria Žmonių su negalia sąjungos atstovė.
Galima sakyti, kad visuomenė šiuo metu jaučiasi taip, kaip neįgaliųjų bendruomenė jaučiasi kasdien.
R.Šidlauskaitė tvirtino, kad Žmonių su negalia sąjunga nėra gavusi jokių oficialių rekomendacijų ir pasiūlymų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Jos žiniomis, neįgaliųjų organizacijos pagalbos ieško pačios.
Pasak jos, klausimų kelia ir tai, jog didelei daliai neįgaliųjų reikalingi specialūs vaistai, kuriuos jie gali atsiimti tik su asmens dokumentu. Jei bus būtina izoliuotis, lieka nebeaišku, kaip gauti būtinų medikamentų.
„Galima sakyti, kad visuomenė šiuo metu jaučiasi taip, kaip neįgaliųjų bendruomenė jaučiasi kasdien. Tie žmonės, kurie kasdien taip lengvai negali išeiti iš namų, dabar yra dvigubai daugiau sutrikę“, – tikina R.Šidlauskaitė.
Prašymus išgirdo
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas K.Vaišnora po pasirodžiusio 15min straipsnio tvirtino, kad kurčiųjų bendruomenė buvo išgirsta – jau dabar yra įvykę ryškūs pokyčiai. Pasak jo, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrai pradėjo dirbti 24 val. per parą visomis savaitės dienomis, todėl norėdami paskambinti karštąja linija 1808 ar kitu numeriu, kurtieji jau tai gali padaryti susisiekę su gestų kalbos vertėju per „Skype“ programą.
„LRT mūsų prašymu pradėjo į gestų kalbą versti pamokas tiesiogiai, kad kurtieji vaikai galėtų, kaip ir visi moksleiviai žiūrėti tas pamokas ir gauti informaciją. Taip pat suderinome su Sveikatos apsaugos ministerija, kad mobilūs patikros punktai bus pritaikyti kurtiesiems.
Su Bendruoju pagalbos centru suderinome paprastesnę tvarką –norintys užsiregistruoti Tyliajam skambučiui ir siųsti SMS 112, turės būti įvesti į sistemą. Prašymus kurtieji turės pateikti kurčiųjų reabilitacijos centrams ir, įvedus juos į sistemą, atvyks policija ir greitoji“, – pokyčius komentavo K.Vaišnora.
Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento, visa bendruomenė labai džiaugiasi, kad į jų norus ir pastabas buvo atsižvelgta, jis taip pat dėkoja ir itin sunkiai dirbantiems gestų kalbos vertėjams.
„Prezidentūros komanda kontaktavo ir dirbo, Vyriausybė, LR Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Lietuvių gestų kalbos vertimo centras. Jau vien tai, kad vertėjai dirba 24 per parą visomis dienomis yra puiku. Siekta to daug metų, o čia per vieną savaitę viskas taip apsivertė aukštyn kojomis, todėl tikrai džiaugiamės operatyvumu, geranoriškumu ir problemų sprendimu, nebeturime kritikos“, – džiaugėsi K.Vaišnora.