Dėl reagentų stygiaus ne visos mobiliosios tyrimų stotys veikia visu pajėgumu

Kaip BNS sakė Kauno GMPS direktorius Nerijus Mikelionis, Karštoji linija į Alytaus ir Marijampolės punktus paskutinius antradieniui pacientus užregistravo 16.50 val., o į Telšių punktą – 15.10 val.

Vienintelis naujai atidarytas punktas iki 20 val. pacientus priims Šiauliuose.

„Visi šie punktai užpildyti pilnai, daugiau registracija antradienį į juos nevyks“, – kalbėjo N.Mikelionis.

Kaip teigia Alytaus ir Marijampolės atstovai, punktai dirba ne iki 20 val. vakaro, nes į juos antradieniui pristatytos priemonės leidžia paimti 30-ies žmonių mėginius.

„Yra situacija tokia, kad kiek mums terpių duoda, tiek mes imam. Esam padarę brigadas, galėtume imti ir daugiau, bet, deja, neturim tam terpių“, – BNS antradienį sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Rinkevičiūtė.

Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Podolskio, skirti 30 mėginių numatoma ir trečiadieniui.

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Almantas Lukavičius sako, kad mieste esančiame punkte tepinėlių yra pakankamai ir užtektų paimti daugiau mėginių nei šiuo metu leisti 20.

„Negalim daugiau paimti dėl reagentų trūkumo laboratorijoje Klaipėdoje, nes ji aptarnauja ne tik mūsų savivaldybę“, – kalbėjo A.Lukavičius.

Dėl šios priežasties ir punktas Klaipėdoje paskutinį pacientą antradienį priims 18.30 val.

„Kiek Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorija gali padaryti tyrimų, kiek turi reagentų, tiek mes ir imam mėginių. Pagal ministro įsakymą, mes su ja derinam kiekvienos dienos darbą“, – BNS sakė Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė. 

„Yra ribojama. Reagentų gauta tik 5 tūkst. tyrimų, o šiandien dar atsidarė 4 punktai“, – pridūrė ji.

Kaune vienas punktas veiks iki 19.20 val., kitas – iki 19.30 val. Anot N.Mikelionio, jie taip pat „pilnai užpildyti“.

Kaip teigia Kauno GMPS vadovas, Vilniuje visi trys punktai pacientus priims iki 20 val., tačiau pilnai užpildytas tik vienas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia negalintis tiksliai pasakyti, kodėl punktai pacientus priima ne iki 20 val. vakaro, tačiau tikina, kad taip yra ne dėl reagentų trūkumo.

„Reagentų netrūksta (...). Greičiausiai, tai ne su reagentais ir terpėmis susijęs dalykas. Turėkim galvoje, kad punktai, kurie tik pradeda darbą, jiems reikia procesus suderinti, žiūrėti, ar viskas tinkamai vyksta, ar duomenys tinkamai suvaikšto ir juos galima perduoti laboratorijoms. Laiko klausimas, kada jos tą laiką išplės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė A.Veryga.

Sekmadienį į Lietuvą buvo atgabenta reagentų, skirtų 5 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso atlikti. Pirmadienį pranešta, kad regentus tieks bei gamins ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

Pasak ministro, nuo trečiadienio vidurdienio taip pat darbą pradės punktai Panevėžyje bei Tauragėje.

„Vienas likęs punktas Utenoje intensyviai ruošiasi, kai bus pasiruošęs, bus pasirašytas leidimas atlikti mobiliuosius tyrimus“, – kalbėjo A.Veyga.

SAM skelbia, jog pacientų registracija vykdoma tik tik tai dienai, kai kreipiamasi, tačiau Kauno GMPS vadovas sako, kad tai yra „ne visai tiksli ta informacija“.

„Registracija pradedama iš vakaro – nuo to momento, kai punktai žino, kiek kitą dieną galės priimti žmonių“, – teigė N.Mikelionis.

Mobilieji koronaviruso patikros punktai iš viso turėtų būti atidaryti dešimtyje Lietuvos miestų. Dabar jie veikia septyniuose: trys Vilniuje, du Kaune ir po vieną Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Telšiuose bei Marijampolėje.

Į mobilųjį punktą negalima vykti taksi automobiliu ar viešuoju transportu. Tiems žmonėms, kurie negali atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.

Su medicinai ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dėl reagentų gamybos ir tiekimo sudarytos sutarties vertė siekia apie 2 mln. eurų, teigia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius Vytautas Zimnickas.

„Kažkur apie 2 mln. eurų“, – BNS antradienį sakė laboratorijos vadovas.

Jis taip pat teigė, kad su pasaulyje žinomos įmonės Lietuvos padaliniu sutarta dėl 100 tūkst. koronaviruso nustatymo testų, juos tikimasi gauti kitą savaitę.

„Kaip galima greičiau. Jeigu pavyks, galbūt kitos savaitės pradžioje, tikėkimės“, – teigė V.Zimnickas.

Apie kovo 20 dieną pasirašytą sutartį pirmadienį pranešė Vyriausybė.

Jos platintame pranešime buvo teigiama, kad dalis testų komponentų bus gaminami Lietuvoje, o dalis turėtų atkeliauti iš kelių skirtingų užsienio šalių.

Šiuo metu Lietuva laukia ir dar kelių siuntų su reagentais, užsakytais iš užsienio šalių.

Reagentai yra skirti koronaviruso diagnozavimui.

„Šalies savivaldybėms intensyviai ruošiant patalpas, kuriose būtų izoliuojami su COVID 19 sąlytį turėję žmonės, nauji ir visiškai neaptarti sprendimai gali išbalansuoti visą jau esamą savivaldybių pasirengimą“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacija.

Pagal A.Verygos sprendimą, visos savivaldybės, kurių teritorijoje yra tarptautiniai sienos kirtimo punktai, įpareigotos grįžusius iš užsienio valstybių asmenis laikinai pervežti į specialias patalpas ir organizuoti tolimesnį jų pervežimą į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos numatytas patalpas.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldybės ir taip daro viską, kas įmanoma, siekdamos užtikrinti savo gyventojams saugias izoliacijos sąlygas.

„Tačiau per naktį priimtas sprendimas visą šį savivaldybių darbą gali išbalansuoti. Staiga iškeliami nauji iššūkiai, su kuriais savivaldybės turi susitvarkyti per kelias valandas, kol nenusileido pirmieji lėktuvai. Praktiškai per pusę paros turime išsiaiškinti, ar užteks izoliacijos vietų konkrečios savivaldybės gyventojams ir kartu šimtams atvykstančiųjų?“, – stebisi savivaldybių asociacijos vadovas. 

Jis sako, kad savivaldybėms kyla iššūkių, kaip suvaldyti gyventojus, kurie gali tinkamai izoliuotis namuose ir gali priešintis vykdomiems nurodymams. Pasak jo, savivaldybės suvokia, kad kai kurie sprendimai turi būti priimami greitai, tačiau norint užtikrinti gyventojų saugumą ir kuo efektyviau pasiekti užsibrėžtų tikslų, tai būtina aptarti su savivaldybėmis.

Palanga: viešbučiai sukėlė kainas

Palangos miesto mero patarėjas Pranas Žeimys teigia, kad popiet Palangos oro uoste nusileis lėktuvas su 160 Lietuvos piliečių, tačiau kur juos visus reikės apgyvendinti, iki šiol nėra aišku.

„Kalbamės su viešbučiais, tačiau ne visi nori priimti atvykstančius, o kai kurie pateikė savivaldybei kainas, prilygstančias 5 žvaigždučių apgyvendinimui,“ - sako mero patarėjas.

Kita savivaldybei nerimą kelianti problema – kaip užtikrinti, kad visi atskridę asmenys, kuriuos iš oro uosto paims specialūs savivaldybės parūpinti autobusai, nuvežti į apgyvendinimo vietas jose ir liktų. Pasak P.Žeimio, savivaldybei prireiks policijos ar kariuomenės pagalbos norint, jog visi atskridę asmenys apsigyventų suteiktose patalpose nekeldami grėsmės nei sau, nei aplinkiniams.

Kauno rajone – 250 piliečių per dieną

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sako, jog šis skubotai priimtas sprendimas išbalansuos visą kruopštų rajono pasiruošimą izoliuoti savo gyventojus. Pasak jo, Kauno rajonas parengė pakankamai vietų, skirtų šio rajono gyventojų izoliacijai, ir yra pasirengęs jais pasirūpinti. Tačiau vien antradienį savivaldybė turės priimti ir rūpintis iš užsienio grįžusiais 250 piliečių, patalpinant juos rajono gyventojams parengtose patalpose, todėl pastariesiems vietų gali tiesiog nebelikti.

V.Makūnas sako, kad savivaldybė neturi ir apsaugos priemonių darbuotojams, kurie turės išvežioti atskridusius žmones.

„Tų priemonių neturime. Patyrę kontaktą šie žmonės gali netolimoje ateityje tiesiog nebeateiti dirbti. Jei rūpinsimės vien grįžtančiais, o jų kasdien gali būti šimtai, galime nebeturėti nei pajėgumų, nei galimybių pasirūpinti savo rajono gyventojais,“ – teigia V. Makūnas.

Jis taip pat sako, kad ministerijos skuba neleido savivaldybei tinkamai pasirengti kitiems reikalingiems sprendimams, pavyzdžiui, statyti specialius palapinių miestelius, arba susitarti su kitomis savivaldybėmis, kaip šios pasiims savo gyventojus per kelias valandas po lėktuvo nusileidimo.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu nuo antradienio visos savivaldybės, kurių teritorijoje yra tarptautiniai sienos kirtimo punktai, įpareigotos visą parą užtikrinti grįžusiųjų pervežimą iš oro uostų, jūrų uosto, kitų pasienio punktų į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos numatytas patalpas. 

Ministras antradienį ryte sakė, kad savivaldybės apie šią galimybę buvo įspėtos jau anksčiau ir pasirengti laiko tam pakako.

Sprendimas labiausiai aktualus Vilniaus, Kauno rajono ir miesto, Palangos savivaldybėms dėl čia esančių oro uostų, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybei, kurioje yra jūrų uostas – jai ši prievolė atidėta iki trečiadienio nakties. 

Nuo antradienio vidurdienio Šiauliuose, Alytuje, Telšiuose ir Marijampolėje veikia mobilieji punktas, kuriuose pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo koronaviruso (COVID-19). Nuo trečiadienio toks punktas veiks ir Tauragėje.

Šiauliuose punktas įkurtas aikštelėje prie „Šiaulių arenos" (Jablonskio g. 16). Alytuje – Kultūros centro aikštelėje (Pramonės g. 1B). Telšiuose – aikštelėje tarp Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir viaduko, šalia buvusio karinio miestelio. Marijampolėje – šalia futbolo maniežo (Kauno g. 125). Tauragėje – šalia Raudonojo kryžiaus draugijos pastato (V.Kudirkos g. 2).

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad žmonėms būtina žinoti, kaip elgtis prieš skambinant ir vykstant į mobiliuosius punktus, griežtai laikytis visų nurodymų, kuriuos pateiks konsultantai. Jokiu būdu negalima vykti į punktus nusprendus savarankiškai – prieš tai būtina skambinti 1808.  

Taip pat svarbu, kad  pacientai tyrimui bus registruojami tik tą dieną, kai kreipsis, t .y. išankstinė registracija kitai dienai nebus vykdoma.

Veiksmų seka, kurios būtina paisyti:

1. Pacientas, jei jam pasireiškė bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju, pirmiausia turi skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

2. Karštosios linijos konsultantas, įvertinęs paciento pateiktus duomenis, priims sprendimą, ar skambinantį žmogų tikslinga ištirti dėl koronaviruso infekcijos.

3. Tuo atveju, jei žmogų bus nuspręsta tirti, jis konsultantui turės pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, mobilaus telefono numerį, taip pat nurodyti savivaldybę, iš kurios skambina. Be to, bus klausiama, ar pacientas gali asmenine transporto priemone (pats ar būti atvežtas kito žmogaus) atvykti į mobilų punktą.

4. Jei žmogus galės atvykti pats, su juo susisieks mobilaus punkto koordinatorius ir nurodys laiką ir adresą, kada jam tai padaryti.

5. Kartu su savimi žmogus turi pasiimti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į mobilų punktą, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.

6. Atvykus į mobilų punktą, žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip, instruktuojama, kaip bus vykdoma  tepinėlio paėmimo procedūra.

7. Langą žmogus turės pradaryti tada, kai mobilios komandos narys to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti. 

8. Atlikus tyrimą, žmogus turės važiuoti į namus, izoliuotis ir laukti tyrimo rezultato. Nustačius poreikį pacientą hospitalizuoti, kviečiama GMP ir pacientas transportuojamas į ligoninę.

Tiems žmonėms, kurie negalės į mobilius punktus atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.

Svarbu, kad į Mobilų punktą negalima vykti taksi automobiliu ar viešuoju transportu. 

Vilniaus miesto savivaldybė, padedant Lietuvos paštui, inicijuoja trikalbę informacinę kampaniją apie koronavirusą.

Planuojama miestiečiams išsiųsti apie 200 tūkst. laiškų lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis su informacija apie taikomą visuotinį karantiną, pranešė sostinės savivaldybė.

Minėtoje informacijoje nurodoma, kad gyventojai, nesilaikydami karantino taisyklių, kelia pavojų sau ir kitiems, todėl primygtinai prašoma nesibūriuoti lauke, neleisti vaikų į žaidimų aikšteles, daugiau laiko praleisti namuose ir laikytis socialinės distancijos.

Taip pat raginama reguliariai plauti rankas, vėdinti namus, valyti paviršius, maisto pirkti didesniais kiekiais ir kuo rečiau, informuojama, kad atidedamas komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.

„Norime, kad kiekvienas vilnietis turėtų pagrindines žinias, kokios yra karantino taisyklės ir kokia prevencija saugantis nuo viruso. Nors informacijos daug, tačiau vis dar matome, kad dalis žmonių negavo tokios informacijos, todėl naudosime ir šį kanalą – tiesioginių laiškų“, – teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Visuotinis karantinas Lietuvoje dviem savaitėms įvestas kovo 16 dieną, jį planuojama pratęsti.

Vilniaus valdžia svarsto, kad išplitus koronavirusui laikinos ligoninės galėtų būti įrengtos parodų centre „Litexpo“, arenose, dengtuose stadionuos ir mokyklose.

„Visų pirma gydymo procedūroms teikti planuojame pertvarkyti parodų centrą „Litexpo“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos parodų ir kongresų centras Litexpo

 Anot jo, savivaldybė finansuotų tokių laikinų ligoninių įrengimą, vienos vietos įrengimas kainuotų apie tūkstantį eurų. 

„Jeigu mums perduos „Litexpo“ laikiną valdymą, gali būti jau šią savaitę pradedamos įrenginėti patalpos. Jau svarstoma, kokiu lygiu tas sprendimas galėtų būti priimtas. Jeigu ten steigsime ligoninę, juridiškai bus atidarytas kažkurios gydymo įstaigos filialas – Centro poliklinikos ar Vilniaus miesto klinikinės ligoninės“, – sakė savivaldybės atstovas. 

Pasak P.Poderskio, svarstomos galimybės ligoninėmis paversti „Siemens“ ir „Jeep“ arenas, dengtus Pilaitės ir Karoliniškių stadionus. 

„Vietų galima rasti ir ten pristatyti daug daugiau lovų negu yra poreikis. Visos krepšinio aikštelės, dengti stadionai, kai kurie parkingai, pavyzdžiui, prie Santaros klinikų Infekcinių ligų centro“, – teigė jis. 

„Galėtume paversti ligoninėmis visas gimnazijas, progimnazijas. Į vieną tipinę progimnaziją tilptų 360 lovų“,– pridūrė P. Poderskis. 

Pasak jo, jeigu Vilniaus ligoninėse pritrūktų vietos sunkiems ligoniams, į intensyvios terapijos ligonines būtų pertvarkomos ir poliklinikos. 

Visose laikinose ligoninėse, anot jo, galėtų būti gydomi nesunkūs ligoniai.

„Kalbame apie tuos, kuriems nereikalinga papildoma medicininė įranga“, – kalbėjo P.Poderskis.

Karinėse teritorijose nustatytų naujojo koronaviruso atvejų skaičius nesikeičia – jis yra diagnozuotas vienam civiliam darbuotojui ir vienam priešakinių NATO pajėgų kariui iš Nyderlandų, teigia krašto apsaugos ministras. Pasak Raimundo Karoblio, užsikrėtęs karys gali būti evakuotas į Nyderlandus

„Užsikrėtęs karys buvo hospitalizuotas, jo simptomai, kiek man yra žinoma, yra nedideli ir galbūt bus paleistas iš ligoninės. Galbūt viena iš opcijų yra, kad jis bus evakuotas į Nyderlandus“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė R.Karoblis. 

„Pirmiausiai jo kontaktai buvo priešakinių pajėgų bataliono viduje, natūralu, kad situaciją pirmiausiai valdo sąjungininkų medikai. Yra tikėtina, kad galėjo kontaktuoti su kai kuriais kitais Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariais, bet manau, kad situacija irgi yra valdoma“,  – pridūrė jis.

Tuo metu koronavirusu užsikrėtęs kariuomenės dalinius aptarnaujantis civilis darbuotojas, anot ministro, pagal atliekamas funkcijas tiesioginio kontakto su kariais neturėjo.

R.Karoblio teigimu, šiuo metu saviizoliacijoje yra apie 300 Lietuvos karių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Karoblis

„Tai yra nemažas skaičius, bet irgi turime suprasti, kad mūsų kariuomenė yra NATO dalis, yra pratybos, yra komandiruotės, yra misijos. (...) Galų gale yra tokie dalykai, kai grįžta pilotai, kad ir „Spartano“ pilotai iš užsienio su kroviniu (...), tarpuose tarp skrydžių jie yra irgi saviizoliacijos sąlygomis“, – aiškino R.Karoblis.

Jis sakė, kad kariuomenė galėtų padėti užtikrinti, kad žmonės laikytųsi karantino sąlygų ir be reikalo neitų iš namų.

„Tai yra įmanomas variantas, kaip kad parama policijai jeigu nesusidorojama. (...) Tai yra viešosios tvarkos užtikrinimo klausimas“, – teigė R.Karoblis.

Lietuvoje iš vis nustatyti 179 koronaviruso atvejai.   

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sveikina planus, jog premjeras Saulius Skvernelis perimtų vadovavimą valstybės ekstremalios situacijos operacijoms iš sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

„Tai būtų gal ir sveikintinas dalykas, nes akivaizdžiai matosi, kad premjeras galbūt daugiau įgūdžių turi stresinėse situacijose, joms įveikti. Manau, kad tų klaidų būtų mažiau. Matosi, kad nuo to laiko, kai premjeras ėmėsi daryti, ką pats daro, geriau vyksta reikalai“, – BNS sakė R.Šimašius.

Jis labiausiai kritikuoja A.Verygos sprendimą nuo antradienio įvesti prievolę savivaldybėms savo patalpose uždaryti į karantiną visus sergančius COVID-19. Iki šiol jie galėjo būti izoliuojami namuose. 

Pasak mero, šie nurodymai apsunkins kovą su COVID-19, nes augant užkrato mastui gali pritrūkti laisvų  patalpų savivaldybėse, bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, jų mažiau liks sunkiems ligoniams, o tai kainuos gyvybes.

R.Šimašius taip pat ragina ministrą leisti paimti daugiau ėminių dėl koronaviruso mobiliuosiuose patikros punktuose.

„Sveikatos apsaugos ministro nurodymas, bent dar vakar vakare, nebuvo pakeistas dėl procedūrų, kaip tai daryti. Grubiai tariant, kas dešimt minučių ėminiai yra paimami, galėtumėme tai daryti dažniau, dvigubai tikrai. Tai dirbame ne visu pajėgumu“, – teigė sostinės savivaldybės vadovas.

Anot jo, apsaugos priemonėmis sostinės medikai savivaldybės ir visuomenininkų iniciatyva aprūpinti „bent kelioms dienoms“, tačiau jų gali pritrūkti, taip pat dar trūksta plaučių dirbtinio ventiliavimo įrangos.

A.Veryga antradienį LRT radijui tvirtino, kad sparčiai besikeičianti situacija kovojant su koronavirusu peržengia sveikatos sistemos ribas, todėl jos valdymą ir koordinavimą gali perimti premjeras. Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis anksčiau teigė, kad pasikeitimas gali įvykti trečiadienį.

Prievolė savivaldybėms izoliuoti iš užsienio grįžtančius gyventojus įsigaliojo nuo antradienio, dienai ši tvarka atidėta tik Klaipėdos miestui, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Interviu LRT radijui jis teigė, kad Klaipėdai išimtis padaryta po pokalbių su meru Vytautu Grubliausku ir bendrove, keltu gabenančia keleivius į uostamiestį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Kadangi keleiviai, kurie šiandien atplaukia į Lietuvą, išplaukdami dar nežinojo apie tokias sąlygas, Klaipėda prašė jiems skirti papildomą dieną, kad nekiltų neramumų. Galų gale, yra specifika, labai daug žmonių atvyksta su nuosavais automobiliais, Klaipėdai reikia pasirūpinti vieta, logistika šių automobilių. Tai jūrų uostui duosime papildomą dieną, o visos  kitos savivaldybės nuo šiandien turėtų šią tvarką įgyvendinti“, – tvirtino A.Veryga.

Anot jo, tai reiškia, kad visi grįžtantieji nuo šiol privalės praleisti dviejų savaičių karantiną savivaldybių numatytose patalpose.

„Suprantu, kad savivaldybėms tai yra iššūkis, bet savivaldybėms buvo duotas labai ilgas laikas pasiruošti (...). Be to, nepamirškime, kad mūsų viešbučiai stovi tušti, tas ne kartą buvo sakyta. Tai tikrai yra geros sąlygos mūsų parvykusiems žmonėms karantinuotis ir išbūti tą keturiolika dienų“, – tikino ministras.

A.Verygos, vadovaujančio valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijoms, įsakymas įsigaliojo antradienio naktį. Jis numato, kad  visi iš užsienio grįžę asmenys ir neturintys koronaviruso simptomų privalomai 14 dienų bus izoliuojami savivaldybių patalpose. Taip pat numatyta, kad į savivaldybių parengtas patalpas turi būti gabenami ir lengva koronaviruso forma sergantys gyventojai.

Didmiesčių merai tvirtina, kad tai apsunkins kovą su COVID-19, bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, jų mažiau liks sunkiems ligoniams, o tai kainuos gyvybes.

Lietuvoje iš vis nustatyti 179 koronaviruso atvejai.   

Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje ir Telšiuose nuo antradienio vidurdienio pradeda veikti mobilieji koronaviruso patikros punktai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

„Jei viskas klostysis gerai ir nebus jokių vėlavimų, tai per dieną viename punkte bus galima maždaug 72 mėginius paimti“, – BNS sakė ministerijos atstovė Justina Petravičienė.

Šiauliuose punktas įkurtas aikštelėje prie Šiaulių arenos (Jablonskio g. 16), Alytuje – Kultūros centro aikštelėje (Pramonės g. 1B), Marijampolėje – šalia futbolo maniežo (Kauno g. 125), o Telšiuose – aikštelėje tarp Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir viaduko, šalia buvusio karinio miestelio.

Anot ministerijos, antradienį šie punktai veiks nuo 12 val., kitomis dienomis – nuo 8 val. ryto. Punktai dirbs iki 20 val. vakaro.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mobilus patikros punktas Kaune

Panevėžyje, Utenoje ir Tauragėje, anot ministerijos, punktus planuojama atidaryti taip pat šią savaitę.

Ministerija primena, kad į punktus vykti savavališkai – draudžiama, tą daryti galima tik gavus Karštosios linijos 1808 konsultantų leidimą. Pacientai tyrimui bus registruojami tik tą dieną, kai kreipsis – išankstinė registracija kitai dienai nebus vykdoma.

Į mobilųjį punktą negalima vykti taksi automobiliu ar viešuoju transportu. Tiems žmonėms, kurie negalės atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.

Mobilieji koronaviruso patikros punktai iš viso turėtų būti atidaryti dešimtyje Lietuvos miestų. Iki Iki šiol jie veikė tik Vilniuje (3), Kaune (2)  ir Klaipėdoje (1).