Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu 4402, antrą – 852, trečią – aštuoni žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1291 COVID-19 sergantys pacientai, 50-čia mažiau, nei prieš parą, 73 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 989 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,7 tūkst. žmonių.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 2171 atvejį, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pastaruoju metu mažėja ir siekia 45,9 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Penktadienį 132 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, 553 gavo sustiprinančiąją. Iš viso per parą paskiepyti 917 žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.
Po keturis pastarąją parą mirusiųjų buvo vyresni nei 90-ies bei priklausė 80-89 ir 70-79 metų grupėms, vienas mirusysis – 60-69 metų grupei. Penki mirę asmenys buvo neskiepyti.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad Vyriausybė rengia planą, kaip „išeiti iš pandeminio laikotarpio“, koronavirusinę infekciją laikant sezonine liga.
„Tikrai neatmetu, kad pačiu artimiausiu metu, gal net iki kovo pabaigos, Vyriausybė svarstys ne šiaip kokį nors atskirą kaukių klausimą, o apskritai, kaip išeiti iš pandeminio laikotarpio į endeminį, nes, panašu, kad jau galime nedrąsiai tikėtis, kad turime tam pagrindo“, – Seime kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pasak jos, mažinant pandeminius suvaržymus, „atvejų skaičius nustojo kristi ir net šiek tiek auga“.
„Bet nedaug, ir kas yra svarbiau – nematome, jog labai augtų hospitalizacijos rodikliai, kurie yra daug svarbesni negu pačių atvejų rodikliai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
