Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius Lietuvoje išaugo iki 105: G.Surplys – „pražioplinome“, ministras – tirsim dešimtimis tūkstančių

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) darbuotojui šeštadienį patvirtintas koronavirusas, jis gydomas Santaros klinikose. 

Vilniaus savivaldybės atstovė Ieva Dirmaitė sekmadienio naktį BNS sakė, kad apie koronavirusu užsikrėtusį darbuotoją pranešė jo artimieji. 

„VVSB vadovė (Guoda Ropaitė-Beigė – BNS)  ką tik patikslino, kad su ja neseniai susisiekė vieno Vilniaus visuomenės sveikatos biuro darbuotojo artimieji – jie patvirtino apie nustatytą teigiamą COVID-19 atsakymą. Darbuotojas šiuo metu yra hospitalizuotas Santaros klinikose“, – sakė I.Dirmaitė 

Pasak I.Dirmaitės, pirminiais duomenimis, užsikrėtęs darbuotojas neturėjo kontakto su kitais VVSB dirbančiais žmonėmis. 

„Dabar turimomis žiniomis, kadangi biuro darbuotojai nuo kovo 14 dienos dirba nuotoliniu būdu, kontakto su VVSB kolegomis žmogus neturėjo“, – BNS teigė ji.

Savivaldybės atstovė sakė, kad užsikrėtusiojo šeimos nariai informuoti apie būtinas saviizoliacijos taisykles, paprašyta kreiptis ir į karštąją liniją dėl išsityrimo. 

G.Ropaitės-Beigės teigimu, biuro pastaruoju metu vykdomos funkcijos (keleivių registravimas Vilniaus oro uoste, darbas mobiliuose punktuose ar viešojo transporto stotelėse) su patvirtintu atveju nėra susijusios. 

Šeštadienio naktį savo feisbuko paskyroje Klaipėdos miesto savivaldybės advokatas Vykintas Zulonas pasidalino prašymu Klaipėdos universitetinės ligoninės medikams skubiai suteikti 90, 95, FFP1, FFP2, FFP3 arba pramoninių 3M tipo kaukių.

„Labai prašome, Jūsų, žmonės – kas turite veido kaukių namuose, atiduokite jas KUL medikams, kurie gelbėja susirgusius. Ir tie, kurie prekiaujate kaukėmis skelbiu.lt. Ir tie, kurie laikote jas vėlesniam laikui. Ir tie, kurie šiaip laikote. Nes atsargų KUL turi tik sekmadieniui“, – rašo V.Zulonas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada, jog gavus reagentų, tyrimai dėl koronaviruso bus plečiami iki 10 tūkst. per dieną.  

„Jeigu viskas pavyks su reagentais (...) tuos pajėgumus turėsime labai didelius. Kalbėsime apie net ir virš 10 tūkst. bus galima atlikti (tyrimų – BNS), o gal net ir daugiau per parą“, – šeštadienį LRT laidai „Dienos tema“ teigė ministras.

Pasak jo, dabar laboratorijose galima atlikti iki 1,5 tūkst. tyrimų per parą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Bus pasitelkiama papildoma įranga. Vien tik vienoje įstaigoje papildomai instaliuota įranga leis dvigubai išplėsti pajėgumus“, – žadėjo A.Veryga.  

Jo teigimu, Lietuva taip pat yra sudariusi ne vieną apsauginių priemonių sutartį. 

„Respiratorių užsakymų yra ne vienas. Toje pačioje Kinijoje. Sutartys pasirašytos, avanso pavedimai padaryti, prekės kraunamos. Didžiuliai kiekiai, kad pasirūpinti ir tais medikais, kurie tiesiogiai nedirba, bet gali turėti riziką“, – kalbėjo ministras. 

A.Veryga sako, kad respitatorių galima sulaukti maždaug po dviejų savaičių, nes sutartyje numatytas 15 dienų pristatymo laikotarpis.  

„Pagal sutartį, ne vėliau kaip per 15 dienų tos prekės turėtų pasiekti Lietuvą, jeigu jos keliaus traukiniu, tai maždaug bus aštuonios dienos. Apmokėjimai yra sutvarkyti vakar (penktadienį – BNS). Skaičiuokime nuo vakarykštės dienos, tai maksimalus laikas“, – tvirtino ministerijos vadovas.   

SAM nurodo, kad dvi koronavirusui tirti skirtų reagentų siuntos iš trijų tiekėjų Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Korėjoje jau yra pakeliui į Lietuvą. 

Dėl reagentų trūkumo mobilūs koronaviruso patikros punktai Klaipėdoje ir Kaune sekmadienį priims tik po 20 žmonių. Tiek pat jie priėmė ir šeštadienį. Vilniaus punktai dirba visą dieną.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikei užsikrėtus koronavirusu, izoliuoti dešimt su ja dirbusių gydytojų. 

Apie tai, kad KUL medikės koronaviruso testas yra teigiamas, šeštadienį vakare pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. 

KUL vadovas Vinsas Janušonis šeštadienį BNS sakė, kad kol kas izoliuoti gydytojai nėra tikrinami dėl koronaviruso. 

„Ne, tai tikrint dar anksti, dešimt medikų yra izoliuoti (...) gydytojai jaučiasi gerai“, – tvirtino KUL vadovas. 

Pasak jo, užsikrėtusi medikė nedirbo su COVID-19 įtariamais ar rizikos grupėje esančiais ligoniais. 

„Dirba viename iš klinikinių skyrių, kitame korpuse. Neturėjo kontaktų su tais ligoniais, kuriems įtariamas koronavirusas“, – sakė V.Janušonis. 

Ligoninės vadovas sakė, kad medikė darbe laikėsi visų saugumo reikalavimų ir abejojo dėl jos užsikrėtimo ligoninėje. 

„Darbo metu gydytoja dėvėjo apsaugines priemones. Aš pats su ja kalbėjau, paklausiau ar tikrai, sakė, kad tikrai, dėvėjo veido apsaugą, aprangą“, – patikino V.Janušonis

„Čia visi mėgina susieti su darbu. Gali būti taip, bet čia žinot, gali būti visur, prekybos taške, gatvėje, čia gi nesi garantuotas, kad būtinai darbe čia buvo“, – svarstė jis. 

Lietuvoje iš viso nustatyti 99 koronaviruso atvejai. 

Kovo 20 dieną mirė pirmas COVID-19 užsikrėtęs žmogus – pagyvenusi moteris iš Ukmergės. 

Santaros klinikų Šeimos medicinos centre šeštadienį nustačius antrą koronavirusu užsikrėtusią nėščią medikę, centro veikla laikinai stabdoma, o jame dirbę medikai tiriami. 

„Rytoj (sekmadienį – BNS) planuojama testuoti dar virš 10 (darbuotojų BNS), tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti, bet daugiau nei 10“, – BNS šeštadienį teigė Santaros klinikų atstovė Jolanta Normantienė. 

Santaros klinikos praneša, kad po penktadienį patvirtinto teigiamo koronaviruso testo pirmam centro gydytojui, šeštadienį testai buvo atlikti dar 26 medikams. Vieno iš jų ėminys buvo teigiamas. 

J.Normantienė įsitikinusi, kad testų visiems medikams, kuriems jų gali prireikti, užteks. 

„Kol kas Santaros klinikos turi testų, tikrina visus šeimos gydytojus ir to trūkumo testų tikrai nėra“, – patikino ji.  

Šeimos medicinos centras neveikė jau šeštadienį, centro veiklos kol kas neplanuojama atnaujinti.

„Ne ne, centras nedirbs nei rytoj, nei poryt“, – sakė J.Normantienė. 

„Šeimos medicinos centras apskritai yra mūsų klinikų ambulatorinis padalinys, konsultacijų poliklinika. Apskritai, karantiną įvedus, planinė ambulatorinė pagalba buvo sustabdyta, tai tiesiog centras, jis planinių konsultacijų neteikė, su pacientais buvo susisiekiama, jie buvo konsultuojami telefonu. Jau vien dėl karantino jis nebedirbo taip, kaip dirba normaliomis sąlygomis“, – pridūrė J. Normantienė. 

Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius portalui Lrt.lt šeštadienį patvirtino, kad koronavirusas nustatytas rezidentei, dirbusiai Santaros klinikų Šeimos medicinos centre. Ji yra nėščia.

Penktadienį pranešta apie pirmąjį Šeimos medicinos centre dirbusį gydytoją, kuriam diagnozuotas COVID-19. 

Lietuvoje iš viso nustatyti  83 COVID-19 atvejai.

Apie tai, kad po paskutinio patikrinimo Klaipėdoje paaiškėjo, jog užsikrėtė du medikai, savo feisbuko paskyroje pranešė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Šiuo metu Klaipėdoje iš viso yra 22 koronavirusu užsikrėtę asmenys.

Viena iš gydytojų dirba Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikiniame skyriuje. Gydytoja pastaruoju metu niekur nebuvo išvykusi, tad užsikrėtimo šaltinis nežinomas.

„Nepaisant to, kad šis klinikinis skyrius yra visiškai kitame KUL korpuse, tačiau siekiant maksimaliai išvengti bet kokios tolesnės rizikos, neatidėliojant pradėtos taikyti izoliavimo priemonės ir mažiausiai 14 dienų nedirbs 5 slaugytojos ir 5 gydytojai, dirbę tame skyriuje“, – rašo V.Grubliauskas.

Kitas užsikrėtęs medikas dirba kitoje gydymo įstaigoje, kokioje Klaipėdos meras neatskleidė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, jog atsižvelgiant į susiklosčiusios aplinkybes Ukmergės ligoninėje, dalis šios ligoninės skyrių yra uždaryta, o galimai sąlytį su užsikrėtusiais žmonėmis turėję asmenys - dvi savaites izoliuosis namuose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) turimais duomenimis, šiuo metu yra trys koronaviruso (COVID-19) ligos atvejai, susiję su Ukmergės ligonine – susirgo du joje dirbantys gydytojai, taip pat registruotas pacientės mirties atvejis. Vos gavus pirmąjį koronaviruso įtarimą, nedelsiant buvo pradėtas atvejo tyrimas, kadangi ligoninės gydytoja nekeliavo ir neturėjo kontakto su įtariamu ar užsikrėtusiu asmeniu.

Atlikus pirminį vertinimą, buvo nustatyti 152 sąlytį turėję asmenys – 127 ligoninės darbuotojai ir 25 pacientai. Dauguma ligoninės skyrių buvo uždaryta, pacientai perkelti į kitas patalpas, organizuota patalpų dezinfekcija. Šiuo metu sąlytį turėjusių asmenų skaičius viršija 200, visi jie yra informuoti apie būtiną izoliaciją namuose, o NVSC savanoriai kasdien teiraujasi jų apie sveikatos būklę. Ligoninėje veikia tik slaugos ir vidaus ligų skyriai, tačiau nauji pacientai į ligoninę nepriimami.

Tyrimo pradžioje nebuvo žinomas asmuo, nuo kurio užsikrėtė pirmasis Ukmergės ligoninės darbuotojas, todėl 14 dienų laikotarpyje užsienyje keliavę darbuotojai, buvo nusiųsti ištyrimui. Vienam iš jų patvirtintas koronavirusas Tyrimai atlikti ir dar 3 asmenims, kuriems pasireiškė užkrečiamųjų ligų simptomai, tačiau laboratorinių tyrimų atsakymai buvo neigiami.

Dvi koronavirusui tirti skirtų reagentų siuntos jau yra pakeliui į Lietuvą, šeštadienį BNS pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė.  

Pasak SAM Asmens sveikatos departamento direktorės, laikinai vykdančios  ministerijos kanclerio funkcijas Odetos Vitkūnienės, viena siunta jau yra Europoje, kita Europą pasieks per keletą valandų. 

Ji prognozuoja, kad šios siuntos „per dieną, dvi“ pasieks Lietuvą. 

„Visi mūsų partneriai, kurie gali padaryti žalią koridorių mūsų reagentams pasiekti Lietuvą, yra sustyguoti. Gal net šiąnakt pasieks“,– BNS šeštadienį sakė O.Vitkūnienė.  

Jos teigimu, reagentai užsakyti iš trijų tiekėjų Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Korėjoje.  

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Karantinas

Anksčiau SAM skelbė, kad reagentai, reikalingi ėminiams dėl koronaviruso ištirti, dėl nenumatytų aplinkybių šiuo metu dar nepasiekė Lietuvos.  

O.Vitkūnienės teigimu, yra užsakyta maždaug 50 tūkst. reagentų. 

SAM duomenimis, šeštadienio 12 val. iš viso Lietuvoje ištirta 1466 ėminių dėl įtariamo koronaviruso.

Patvirtintų COVID-19 atvejų yra 83.

Kovo 20 dieną mirė pirmas COVID-19 užsikrėtęs žmogus – pagyvenusi moteris iš Ukmergės. 

Pirmoji gydyta nuo viruso moteris iš Šiaulių pasveiko. 

Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į medikų asmeninės apsaugos priemonių trūkumą kovoje su COVID-19 virusu, inicijuoja kampaniją „Gyvybės langelis medikams". Visi vilniečiai kviečiami aukoti įsigytas apsaugos priemones (kaukes, pirštines, apsauginius akinius ir kt.) tiems, kuriems šiuo metu jų reikia labiausiai kovoje su virusu.

„Po pirmųjų žinių apie Kinijoje plintantį virusą ne vienas gyventojas spėjo apsirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios turbūt liks nepanaudotos drausmingai laikantis karantino reikalavimų, bet gyvybiškai reikalingos medikams. Ir tai ne metafora - sako sostinės meras Remigijus Šimašius. – Lietuvos piliečiai jau yra aukoję sudėtingose situacijose, tikiuosi, jų paramą padės mums apsaugoti medikus iki to laiko, kol į Vilnių atkeliaus užsakytos apsaugos priemonės".

Iš medicinos įstaigų savivaldybę pasiekiančios žinios apie pusdieniui ar dienai užteksiančias priemones, verčia susitelkti ir ieškoti sprendimų nelaukiant, kol Lietuvą ir Vilnių pasieks įvairiais kanalais jau užsakytos prekės. 

„Turimą infrastruktūrą, turime būtinybę susitelkti šiuo metu svarbiausiam reikalui, – komentavo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. – Jei matysime didesnį poreikį, sukursime galimybę paaukoti skirtingose miesto vietose."

Laukiamas bet koks, net kukliausias šių priemonių kiekis. 

Vilniaus miesto savivaldybė apsiima ir mažiausių kiekių reikalingų priemonių logistiką – nugabenti jų įstaigoms, kurioms jų jau dabar trūksta. Medikai galės panaudoti kiekvieną nepanaudotą, tai yra - švarią ir dėl to saugią asmeninę apsaugos priemonę. Tinka nepažeistose pakuotėse laikomos apsauginės bet kokios rūšies kaukės, respiratoriai (FFP2, FFP3). Reikia kombinezonų su gobtuvais, apsauginių akinių ar skydų, antbačių, vienkartinių kepuraičių, apsauginių prijuosčių, guminių pirštinių.

Laukiamas bet koks, net kukliausias šių priemonių kiekis. 

Prašome dovanas supakuoti į sandarius maišus ir palikti „Gyvybės langelio medikams" konteineryje, prie savivaldybės pastato iš Lvovo g. pusės (prieš verslo centrą "3 Burės").

Visas instrukcijas, kaip dovaną palikti saugiai - higieniškai, - perskaitysite ant paties konteinerio. Akcijos adresas internete.

Kauno GMPS direktorius Nerijus Mikelionis sako, kad karštosios linijos 1808 komanda yra pasiruošusi atsakyti į visus klausimus susijusius su koranavirusu, tačiau gyventojai turėtų būti sąmoningesni ir kreiptis trumpuoju numeriu esant konkretiems viruso simptomams.

VIDEO: Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus kreipimasis į Lietuvos gyventojus

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus kreipimasis į Lietuvos gyventojus

Visuomenės informavimo grupė

N.Mikelionis atkreipia dėmesį, kad būtinoji pagalba teikiama nedelsiant, arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių paciento ar aplinkinių gyvybei gresia pavojus. Kreipimęsi išvardinami šie simptomai:

1. Užsitęsęs spaudimo jausmas arba skausmas krūtinėje, neretai plintantis į kairę ranką, nugarą ir/ar apatinį žandikaulį.

2. Staigus veido, rankos ir/ar kojos nutirpimas arba nusilpimas (ypač vienoje kūno pusėje)

3. Staiga atsiradęs labai stiprus bet kurios kūno dalies skausmas

4. Nekontroliuojamas kraujavimas

5. Ūmus dusulys arba apsunkintas kvėpavimas

6. Ketinimas žudytis

7. Sąmonės sutrikimas/staiga pasikeitęs elgesys

8. Užsitęsęs vėmimas arba viduriavimas

9. Atsitiktinis arba tyčinis apsinuodijimas vaistais ar kitomis medžiagomis

10. Staiga atsiradęs širdies ritmo sutrikimas

11. Staiga atsiradę regėjimo sutrikimai

12. Sunki trauma (traumai priskiriami cheminiai ar terminiai nudegimai ar nušalimai)

Jei yra šie simptomai, reikia skambinti telefonu 033 arba 112.

„Jei šių simptomų nėra, siekiant užkirsti kelią tolesniam koronaviruso plitimui, norime informuoti, jog saugant mūsų ir jūsų sveikatą į kvietimus, akivaizdžiai neatitinkančius būtinosios medicinos pagalbos kriterijų, nevyksime“, – rašoma tekste. Tokiu atveju reikia skambinti karštąja koronaviruso liniją 1808.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Norvegijoje esantiems lietuviams kovo 24 d. planuojamas užsakomasis skrydis iš Oslo į Vilnių. Norinčiųjų skristi prašoma registruotis iš anksto.

Skrydį vykdys DAT avialinijos. Išvykimo laikas iš Oslo Gardermoen oro uosto – kovo 24 d. 12:00 val. Norvegijos laiku, atvykimas į Vilnių – 15:35 val. Lietuvos laiku.

Bilieto asmeniui kaina, įskaitant 8 kg rankinį bagažą, yra 390 Eur.

Pageidaujantys skristi kviečiami registruotis iš anksto: https://dat.dk/oslovilnius. Su užsiregistravusiais bus susisiekta nedelsiant, kai bilietai bus parduodami internetu.

 Šeštadienį specialiuoju reisu į Lietuvą turėtų parskristi daugiau nei 200 lietuvių iš Londono, o naktį laukiama kelių dešimčių žmonių, atvykstančių specialiu traukiniu iš Kijevo. 

Orlaivis iš Londono į Vilnių turėtų išvykti 19 val. vietos laiku, o Vilniuje jis turėtų leistis 23.30 val. Lietuvos laiku. 

„Dabartiniais duomenimis, atskris pilnas „Airbus321“ su 220 keleivių“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius. 

Šeštadienį 12.55 val. išvyko specialus traukinys iš Kijevo į Rygą. Į Vilnių jis turėtų atvykti sekmadienį apie 4 valandą ryto. 

Lietuvos geležinkelių komercijos direktoriaus Manto Dubausko teigimu, traukinys iš Kijevo išvažiavo laiku, šiuo metu juo važiuoja apie 50 žmonių, beveik 30 jų išlips Vilniuje, o daug didesnio keleivių skaičiaus tikimasi kelionėje atgal į Kijevą.

„Iki Minsko važiuoja 11 žmonių, iki Vilniaus – 28, o iki Rygos – 14. Atgal į Kijevą vyksiančiame traukinyje, preliminariais duomenimis, jau nupirkta maždaug 480 bilietų“, – BNS šeštadienį sakė M.Dubauskas. 

Iš Rygos, sustodamas Šiauliuose ir Vilniuje, traukinys atgal į Kijevą išvažiuos sekmadienį, apie 19.40 val.

Anksčiau planuota, kad šeštadienį specialus skrydis bus ir iš Paryžiaus, tačiau šią savaitę keleivių prašymu jis perkeltas į pirmadienį. 

„Mes planavome turėti skrydžius vakar ir šiandien, bet ir pačių užsiregistravusių žmonių pageidavimas buvo, kad vėliau, kad spėtų išsispręsti kitus dalykus ir didžioji dauguma prašė to, tai skrydis yra perkeltas į pirmadienį“, – BNS sakė kelionių organizatoriaus „Kidy tour“ atstovė Vilma Vaitiekūnaitė. 

Anot Užsienio reikalų ministro atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, į skrydį iš Paryžiaus kol kas užsiregistravo apie 150 žmonių, lėktuve yra 220 vietų.  

Pasak M.Zeleniaus, iš viso šeštadienį suplanuoti 11 lėktuvų nusileidimai Vilniaus oro uoste: dešimt iš jų reguliarūs: iš Frankfurto, Berlyno, Sautendo, Dublino, Londono Sanstedo, Paryžiaus, Stambulo, ir vienas – specialusis iš Londono. 

Kaune numatyti keturi reguliarūs skrydžiai iš Londono Lutono, Stanstedo, Kelno bei Edinburgo ir vienas užsakomasis iš Rostoko. Palangos oro uoste šeštadienį turėtų leisis tik vienas „Ryanair“ lėktuvas iš Londono Stanstedo.

Sekmadienį Vyriausybė spręs dėl tranzito laikotarpio užsieniečiams per Lietuvą pratęsimo.

Kaip pranešė Vyriausybė, sekmadienį vyksiančiame posėdyje numatoma pratęsti tranzitinį laikotarpį kitų šalių piliečiams grįžti namo per Lietuvą iki kovo 24-osios vidurnakčio.

„Iki šio laiko leidžiamas asmenų, grįžtančių į savo gyvenamosios vietos valstybę, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją be būtinojo sustojimo“, – rašoma pranešime.

Po šio laikotarpio iki karantino pabaigos užsieniečių keleivinis tranzitas per Lietuvos teritoriją galės būti vykdomas tik geležinkeliu be sustojimų, išskyrus būtinąjį sustojimą, įskaitant ir tarptautinių diplomatinių ir konsulinių įsipareigojimų vykdymo atvejus.

Apie tai, kad tranzito laikotarpis turėtų būti pratęstas, interviu BNS penktadienį sakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Grįžtant prie Europos Vadovų taryboje aptartų principų, Europos Sąjungos valstybių piliečiai, judantys link savo namų, turi teisę keliauti tranzitu ES sienų ribose, ir tuo tikslu jiems turi būti sudarytas vadinamasis humanitarinis koridorius“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, šiuo klausimu penktadienį buvo tartasi ir su premjeru.

Įvedus karantiną, nuo pirmadienio nakties iki kovo 30-osios Lietuvos piliečiams, su nedidelėmis išimtimis dirbantiems užsienyje, draudžiama išvykti iš šalies, į Lietuvą draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių.

Užsienio šalių gyventojams buvo suteikta trijų parų „humanitarinio koridoriaus“ galimybė kirsti šalį tranzitu, kad galėtų grįžti į savo valstybes.

Šeštadienio naktį nustačius, kad Lietuvoje mirė pirmasis koronavirusu užsikrėtęs žmogus, prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visuomenę ragindamas likti namuose.

„Aš nekalbėsiu apie tai, ko nepadarė valdžios institucijos ir ką jos padarys geriau. Šįkart aš tiesiog noriu kreiptis į jus: likite namuose, saugokite save, neleiskite tam virusui priartėti prie jūsų, pasirūpinkite ne tik savimi, bet ir savo broliais, seserimis, tėveliais, kitais artimaisiais, ypač tais, kurie yra labiausiai pažeidžiami viruso, – ligų turinčiais, vyresniais žmonėmis“, – vaizdo įraše šeštadienį kalbėjo prezidentas.

VIDEO: Prezidento užuojauta pirmosios COVID-19 aukos Lietuvoje artimiesiems ir kreipimasis į Tautą

Prezidento užuojauta pirmosios COVID-19 aukos Lietuvoje artimiesiems ir kreipimasis į Tautą

„Aš manau, kad šiandien pilietiškos institucijos, pilietiška visuomenė daro daug, kad būtų pasirūpinta tais, kuriems virusas pavojingiausias. Bet dar daugiau galite padaryti jūs, jų artimieji. Būkite sveiki, likite namuose!“ – ragina G.Nausėda.

Pirmoji koronaviruso auka Lietuvoje yra garbaus amžiaus moteris. Manoma, kad ji virusu greičiausiai užsikrėtė Ukmergės ligoninėje. Tai, kad ji buvo užsikrėtusi koronavirusu nustatyta po mirties.

Sveikatp apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš viso ištyrus 1466 asmenis, nustatyti 69 koronaviruso atvejai.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl koronavirusu užsikrėtusios moters mirties.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS šeštadienį sakė Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS teigė, kad, pirminiais duomenimis, pranešimas apie Ukmergėje, greitosios medicinos pagalbos automobilyje, mirusią 1937 metais gimusią moterį gautas ankstų penktadienio rytą – 06.26 val.

Sveikatos apsaugos ministerija apie koronavirusu užsikrėtusio asmens mirtį pranešė šeštadienio naktį.

Ministerijos teigimu, moteris penktadienį pristatyta į Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur netrukus mirė. Koronaviruso diagnozė patvirtinta po mirties. 

Šeštadienio rytą sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis spaudos konferencijoje pranešė, kad mirusioji garbaus amžiaus moteris galėjo užsikrėsti ligoninėje.

Koronavirusas ketvirtadienį buvo patvirtintas vienai Ukmergės ligoninės medikei, kuri buvo izoliuota ir gydoma Santaros klinikose. 

Pasak A.Šešelgio, jau nustatyta, kad ši ligoninės medikė kontaktavo su 160 žmonių, iš kurių 127 yra gydytojai.   

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, ji turėjo tiesioginį kontaktą su kolegomis, anksčiau keliavusiais Italijoje, Egipte, Afrikoje ir Dubajuje.   

Dėl to Ukmergės ligoninėje uždaryti chirurgijos, reanimacijos, traumatologijos ir priėmimo skyriai, pacientai yra perkelti į kitus skyrius, o dėl buvusio kontakto su medike izoliuota apie šimtas ligoninės medicinos personalo.  

Lietuvoje kol kas nustatyti 69 koronaviruso COVID-19 atvejai.

Mobilūs COVID-19 patikros punktai visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, dėl reagentų trūkumo dirbs trumpiau, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  

Darbas bus trumpinamas, kol bus sulaukta nauja reagentų siunta. 

Patikros punktai dirbs iki 12 val. 

Vilniaus punkto darbo laikas netrumpinamas ir jis veiks visą dieną. 

SAM yra nurodžiusi, kad yra užsakyta 30 tūkst. koronaviruso tyrimui reikalingų reagentų. Didžioji ji dalis Lietuvą pasieks kitą savaitę. 

„Užsakyti reagentai, reikalingi ėminiams dėl koronaviruso ištirti, dėl nenumatytų aplinkybių šiuo metu dar nepasiekė Lietuvos. Todėl siekiant užtikrinti pacientų, kurių būklė sudėtinga, savalaikį ištyrimą, mobiliųjų punktų veikla yra perjungiama į racionalaus veikimo režimą“, – šeštadienį nurodė SAM.

Pasak ministeiijos, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir Vilniaus mobilieji punktai ir toliau dirbs pilnu pajėgumu, kol užteks reagentų.

„Mažesne apimtimi veiks Kauno ir Klaipėdos mobilieji punktai, kuriuose tyrimų apimtys bus sumažintos perpus, tai reiškia, kad punktuose bus priimami tik 20 žmonių per dieną. Šie mobilieji punktai, siekiant racionaliai naudoti medicinos priemones ir tausoti personalą, dirbs iki vidurdienio, o gavus naujus reagentus ir vėl dirbs pilnu pajėgumu“, – pranešė SAM. 

Iki šeštadienio 12 val. iš viso Lietuvoje ištirta 1466 ėminių dėl įtariamo koronaviruso. 

Kovo 20 dieną mirė pirmas COVID-19 užsikrėtęs žmogus – pagyvenusi moteris iš Ukmergės. 

Pirmoji gydyta nuo viruso moteris iš Šiaulių pasveiko. 

Raseinių meras Andrius Bautronis šeštadienį savo feisbuko paskyroje pranešė, kad yra žinoma apie koronavirusu užsikrėtusį raseiniškį. Kartu su juo keliavo dar keturi asmenys.

Portalui Delfi.lt A.Bautronis papasakojo, kad Raseinių rajono gyventojai grįžo iš Šv. Martyno salos, priklausančioms Nyderlandams. Visi jie dalyvavo programoje „Erasmus+“.

Klaipėdai paskelbus, kad uždaro savo mobilųjį koronaviruso patikros punktą, Kaune žmonės tyrimams taip pat registruoti iki šeštadienio vidurdienio, BNS informavo Karštosios linijos atstovas.

„Kol kas mes nesame paleidę registracijos rytdienai, nes dar neturime duomenų iš punktų, kiek jie galės paimti tyrimų. (...) Esame užregistravę šeštadienį pilnai: Vilniaus visi trys punktai, Kauno ir Klaipėdos punktai yra užpildyti“, – BNS sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties, administruojančios Karštąją koronaviruso liniją 1808, direktorius Nerijus Mikelionis.

„Vilniuje yra priregistruota trijuose punktuose nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Kaune ir Klaipėdoje – iki pietų, iki 12 yra užregistruota žmonių, tai jau faktiškai turėjo būti pasibaigęs tepinėlių ėmimas“, – sakė jis.

N.Mikelionis sakė, kad Karštajai linijai informaciją apie tai, kiek galės priimti žmonių, nurodo patys punktai.

Kauno savivaldybės mero patarėjas Tomas Jarusevičius BNS sakė, jog punktas, šeštadienį atlikęs tiek tyrimų, kiek jam buvo nurodžiusi Sveikatos apsaugos ministerija, darbą baigė.

Nuo ketvirtadienio pietų atidarytame punkte Kauno kempinge iki šiol iš viso paimta 131 tyrimų.

Ketvirtadienį Kaune atlikti 45 tyrimai, penktadienį – 66, šeštadienį – 20.

Kauno poliklinikos direktorius Paulius Kibiša BNS iš pradžių sakęs, kad darbas vyksta, kaip numatyta, tačiau vėliau, paprašytas patikslinti, ar punktas tęsia darbą po vidurdienio, sakė negalintis to komentuoti.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas šeštadienį paskelbė, jog uostamiestyje patikros punkto darbas nuo vidurdienio stabdomas dėl reagentų trūkumo.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vytautas Grubliauskas

„Jis (punktas –BNS) dirbs tiek, kiek bus reagentų, o jų šiai dienai yra tik 20 ir bus patikrinta 20 žmonių“,  – BNS šeštadienį sakė meras.

Pasak jo, turint šiuos ribotus išteklius, patikros punktas šeštadienį mėginius priėmė maždaug iki 12 val.  

V.Grubliausko teigimu, sekmadieniui irgi planuojama gauti 20 reagentų. Juos į punktą atveš sekmadienį.

Pasak jo, 14 val. visų Lietuvoje veikiančių punktų atstovai tarsis dėl tolesnio darbo, ypač sekmadienį.   

Vilniaus mero patarėja Ieva Dirmaitė sako, kad Vilnius apimčių mažinti neplanuoja.

„Tikrai nestabdome, dirbame, kaip suplanuota, kol kas netrūksta. Be abejonės, yra limituotas skaičius, bet mes irgi ieškome visais įmanomais būdais ir kanalais, kaip patiems pasirūpinti ir gauti reikalingų reagentų“, – sakė ji.

Pasak I.Dirmaitės, per visus tris punktus sostinėje per dieną galima paimti ir į laboratoriją pristatyti 150 ėminių.

Baltijos šalyse iki šeštadienio vidurdienio patvirtinti 499 naujojo koronaviruso atvejai, vienintelė mirtis užfiksuota penktadienį Lietuvoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.

Lietuva: patvirtinti 69 atvejai, ištirti 1466 žmonės, mirė 1 žmogus.

Latvija: patvirtinta 124 atvejai, ištirti 4446 žmonės.

Estija: patvirtinti 306 atvejai, ištirta 2812 žmonių.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje pranešė, kad paimti jo bei kitų medikų mėginiai nustatyti, ar jie neužsikrėtė naujuoju koronavirusu COVID-19 nuo savo kolegos. 

Gydytojas žadėjo pasidalinti gautais rezultatais ir prašė neklausinėti apie susirgusį kolegą.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

„Mes jo būklę žinome, stebime ir netgi konsultuojame gydančius gydytojus, kiek galime, online 24 val. (na, gerai, šiek tiek perlenkiau). Galiu pasakyti tik tiek – Santaros klinikų gydytojai niekada nepasiduoda. Niekada.

Ligoninės vadovas paskambino man, paklausė, kokios reikia paramos. Viskas kontroliuojama. Daugelis šeimos medicinos centro medikų esame pasirengę nuotoliniam darbui. Kviečiu mano pacientus rašyti SMS arba messenger. Visą veiklą tęsiu, kol leis sveikata. Tikiuosi, kad manimi paseks ir kolegos. Tiems pacientams, kuriems reikės atvykti, ligoninė sudarys sąlygas Skubios pagalbos skyriuje ar poliklinikoje“, – rašo gydytojas.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas feisbuko paskyroje pasidalino savo įspūdžiais po pirmosios mobilaus patikros punkto veikimo dienos. Anot jo rezultatai kelia didelį nerimą – per aštuonias punkto veikimo valandas patikrinti 57 atvykusieji, o ištyrus pusę mėginių nustatyti net 4 koronaviruso COVID-19 atvejai. Kitų mėginių rezultatai bus žinomi po pietų.

„Trumpai apie situaciją šio punkto darbo organizavime šiandien ir rytoj. Kadangi jau visa Lietuva žino, kad šiems testams atlikti reikimų medžiagų (reagentų) tėra tik po 20(!), šiandien šis punktas veiks tik iki 12.00 val., po to budinčios brigados nebedirbs ir tai, manau, absoliučiai teisingas sprendimas, kuriam besąlygiškai pritariu“, – rašo V.Grubliauskas.

Klaipėdos meras stebėjosi, kad likusius 20 mėginių buvo svarstoma „ištęsti“ per visą dieną – nepaisant turimų tyrimams atlikti reikalingų medžiagų svarstyta budinčius medikus palikti visai dienai.

Klaipėdos meras teigė skambinęs Sveikatos apsaugos ministerijai ir išreiškęs nepritarimą tokiam patikros punkto funkcionavimui.

„Tai – elementarus medikų darbo, jų pasiaukojimo ir kovos už visų mūsų sveikatą nuvertinimas, apskritai – tiesiog nepagarba šios misijos vykdytojams“, – rašo Klaipėdos meras.

Tiesa, V.Grubliauskas sulaukė žinių iš SAM atstovų, kurie pranešė, kad sekmadienį bus dirbama taip, kaip šeštadienį – iki 12 valandos.

„P.S. tie žmonės, kuriems tyrimo rezultatai yra teigiami, jie kol kas nėra guldomi į KUL, tai priklausys nuo jų savijautos. Jei ji gera, kadangi jie jau šiuo metu yra saviizoliacijoje, jie tikriausiai liktų namuose, nebent kiltų kokių komplikacijų“, – rašo V.Grubliauskas.

Lietuvos pasienyje su Lenkija šeštadienio rytą eilių nėra, o su Baltarusija ir Rusija laukia beveik 500 automobilių. 

„8 val. duomenimis, prie sienos su Lenkija, Kalvarijų ir Lazdijų punktuose eilių neturime“, – BNS šeštadienio rytą informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas. 

Pasak jo, Medininkuose iš Lietuvos išvykti laukia apie 320, o Šalčininkuose – 105 mašinos. 

Pasienyje su Rusija Panemunės punkte laukia išvykti 15, o Kybartuose – 44 automobilių. 

Per pastarąją parą 18 asmenų neišleisti išvykti iš Lietuvos, neįsileista 30  žmonių. 

„Tai asmenys, kurie neatitinka karantino metu taikomų judėjimo ribojimų“,  – teigė VSAT atstovas. 

Nuo paskelbimo pradžios, kovo 16-osios vidurnakčio  į Lietuvą iš viso neįleistas 491 asmuo, o neišleisti 285 žmonės. 

Specialiais tiesioginiais skrydžiais iš Paryžiaus ir Londono šeštadienį į Vilnių planuoja grįžti šimtai lietuvių.

Po pietų, apie 14 val., sostinėje turėtų nutūpti lėktuvas iš Bovė (Beauvais) oro uosto Paryžiuje.

Šį skrydį organizuoja bendrovė „Kidy Tour“. 

Kaip BNS informavo susisiekimo ministro atstovė Aldona Grinienė, šeštadienį taip pat planuojamas užsakomasis skrydis iš Londono.

Visi šie skrydžiai yra mokami.

Pasaulyje dėl naujojo koronaviruso plitimo atšaukiant vis daugiau skrydžių, pastaruoju metu lietuviams organizuojami užsakomieji skrydžiai tam, kad būtų galima grįžti namo.

Grįžtantiesiems oro uostuose taikomos sugriežtintos patikros procedūros, renkami jų kontaktiniai duomenys.

Visiems grįžusiesiems privalomas 14 dienos karantinas, už jo pažeidimą gresia teisinė atsakomybė. 

Pirmoji dėl koronaviruso paskelbto karantino savaitė smarkiai augino pašto paslaugų poreikį, siuntų mastas didėjo dešimtimis procentų.

Gyventojai aktyviai siunčiasi medikamentus, maisto papildus bei kitas prekes iš elektroninių parduotuvių.  

Didėjant darbų mastui ieškoma papildomų pajėgumų

Valstybės valdomas Lietuvos paštas teigia, kad jo veikloje įvyko lūžis. 

Bendrovės generalinė direktorė Asta Sungailienė BNS teigė, jog svarbiausia įmonės naujiena – kad didžiąją dalį siuntų, jeigu ant jų nurodytas mobilusis telefonas, žmonės gali pasiimti iš savitarnos terminalų, o ne pašto skyriuose. 

„Mums vos per kelias dienas šią savaitę, kad taip atsitiktų, reikėjo padaryti beveik 100 vidinių procesų savo skirtingose veiklos grandyse – logistikoje ir aptarnaujant klientus, taip pat apmokyti kone 200 darbuotojų. Tai didžiulis lūžis Lietuvos pašto veiklos istorijoje“, – sakė A.Sungailienė. 

Pasak „Omniva Lietuvos“ generalinio direktoriaus Simono Bielskio, reaguodama į spartų elektroninės prekybos augimą, įmonė planuoja priimti daugiau žmonių.

„Didės tiesiogiai su siuntomis dirbančių žmonių skaičius. Planuojame priimti iki 40 naujų darbuotojų, dirbančių tiesiogiai su siuntomis, – jų skaičius išaugs 20-30 procentų. Papildomi darbuotojai reikalingi ir tam, kad bet kokios ligos atveju galėtume ir toliau teikti paslaugas“, – BNS sakė S.Bielskis. 

„DPD Lietuvos“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius tvirtino, kad palyginti kasdienius užsakymus su kovo pradžios duomenimis, verslo įmonių fiziniams asmenims siunčiamų prekių kiekis išaugo 40 procentų. Pasak jo, tai labai panašu į kalėdinį laikotarpį, kai pasiekiamas visų metų pikas.

„Tačiau darbo ritmo tai netrikdo, nes gerokai krito įmonėms skirtų siuntų skaičius, o į užsienį iškeliauja penktadaliu mažiau siuntų. Viena to priežasčių – kai kurie užsienio gavėjai įmonės stabdo veiklą. Yra tikimybė, kad ir toliau eksporto srautai mažės dėl įvairių veiklos apribojimų įmonėms“, – BNS komentavo G.Bilevičius. 

Jo teigimu, augant veiklos mastui ir sudėtingumui, bendrovė ieško papildomų darbo rankų, investuoja į naujus procesus bei priemones, kurios padėtų apsaugoti dabartinius darbuotojus ir ypač kurjerius. 

Auga siuntos iš vaistinių, privačių asmenų

Lietuvos pašto vadovės A.Sungailienės teigimu, šią savaitę ypač augo pirkimai internetu iš vaistinių, taip pat – iš smulkių prekybininkų. Iš jų perkama nuo rankų darbo muilo iki indų, drabužių ir pan.

„Kai kur siuntos padvigubėjo, tačiau yra vietų, kur ir nukrito, pavyzdžiui, siunčiant ar gaunant siuntas ne iš Europos šalių. Labiausiai augo vaistinių užsakymai – dvigubėjo. Paštų skyriuose siuntimai neaugo, nes vis daugiau žmonių atsisako eiti į fizinius taškus. Tačiau siuntų siuntimas per „LP Express“ siuntų terminalus ženkliai padidėjo – apie 30 procentų“, – teigė A.Sungailienė. 

„Omniva Lietuvos“ vadovas sako, kad per pastarąsias dvi savaites siuntų srautai padidėjo apie 40-50 procentų. Šį augimą lėmė ir karantinas, dėl kurio žmonės vis daugiau prekių įsigyja elektroninėse parduotuvėse, o kartu ir jau dvejus-trejus metus augantis elektroninės prekybos populiarumas, bendrovės paštomatų tinklo plėtra Lietuvoje. 

„Labiausiai augančios prekių kategorijos yra imuniteto stiprinimo produktai, pavyzdžiui, vitaminai ir papildai, asmens higienos ir kosmetikos prekės, elektronikos prietaisai, knygos (...) Po pirmos dienos paskelbus karantiną, iškart pamatėme 20-40 proc. augančius pirkimus iš e. parduotuvių. Žinoma, augimas priklauso nuo segmento, e. parduotuvės dydžio, patirties ir pan.“, – kalbėjo S.Bielskis. 

„DPD Lietuva“ pažymi, jog iš išskirtinai populiarėjančių segmentų galima išskirti farmaciją ir elektroninę prekybą, ypač išaugo siuntų kiekiai paštomatuose. 

 A.Sungailienė sako, kad siuntų srautas šiuo metu stabilizavosi. 

„Matome, kad stabilizavosi srautai. Žiūrint padieniui, didesnio augimo siuntų nesitikime. Nebent kas nors kardinaliai įvyktų ir pasikeistų (visiškai būtų uždaromos fizinės parduotuvės ir pan.)“, – aiškina Lietuvos pašto vadovė. 

G.Bilevičiaus vertinimu, situaciją prognozuoti sunku, nes jau šią savaitę „gyvename taip, kaip dar praėjusią neįsivaizdavome“ ir padėtis keičiasi ne dienomis, o valandomis.

Įsilaužus į interneto portalus ir elektroniniu paštu Lietuvoje pastarosiomis dienomis buvo platinta melaginga žinia apie JAV karių dalyvavimą pratybose plintant koronavirusui.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad dezinformacija platinama siekiant kurstyti žmonių baimę ir nepasitikėjimą Lietuvos valstybėmis institucijomis ir NATO sąjungininkais. 

Į du nedidelę auditoriją turinčius portalus buvo įsilaužta ketvirtadienio vakarą. Juose paskelbta melaginga žinia, esą krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis paprašė JAV vadovybės nenutraukti karinių pratybų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Karoblis

Melaginguose straipsniuose visuomenė klaidinama teiginiais, esą pratybų nauda būtu žymiai didesnė negu galima rizika susijusi su koronaviruso plitimu, todėl esą nutarta nestabdyti JAV karių judėjimo Lietuvoje.

Penktadienio rytą melaginga informacija buvo paskleista per imituojamus Lietuvos kariuomenės darbuotojo laiškus Lenkijos gynybos ministerijai, NATO štabui, keletui Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų ir portalui delfi.lt

„Dezinformacijos platinimo tikslas – kurstyti žmonių baimę ir nepasitikėjimą Lietuvos valstybėmis institucijomis bei vyriausybės nariais, NATO sąjungininkais“, – komentare BNS nurodė Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Europos Sąjunga šį mėnesį perspėjo, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida vykdo dezinformacijos kampaniją Vakaruose koronaviruso tema.

Europos išorės veiksmų tarnybos analitikai teigia, kad Maskva siekia paaštrinti krizę Vakaruose ir susilpninti visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema.

„Kremlių palaikančios žiniasklaidos priemonės pasižymėjo platindamos dezinformaciją apie koronavirusą, siekiant paaštrinti sveikatos apsaugos krizę Vakarų šalyse, ypač silpninant visuomenės pasitikėjimą nacionalinėmis sveikatos apsaugos sistemomis“, – rašoma ES devynių puslapių vidiniame dokumente, kurio kopiją gavo BNS.

Pirmadienį parengtame dokumente nurodoma, kad ES specialioje duomenų bazėje nuo sausio 22 dienos užfiksuota beveik 80 dezinformacijos apie COVID-19 atvejų.

„Reikšminga dezinformacijos apie COVID-19 kampanija, vykdoma Rusijos valstybinės žiniasklaidos ir prokremliškų kanalų, tęsiasi“, – teigiama dokumente.

Anot ES analitikų, „prokremliškos dezinformacijos žinutės perša mintį, kad koronavirusas yra sukurtas žmonių ir Vakarų valstybių paverstas ginklu“.

Europos išorės veiksmų tarnybos parengtame dokumente minimas ir ankstesnis atvejis Lietuvoje, kai sausio pabaigoje įsilaužus į kelis naujienų portalus buvo paskelbtas melaginga žinia, esą Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė JAV karys. Ši melagiena buvo išsiuntinėta ir valdžios institucijoms.