Lietuvai susiduriant su COVID-19 iššūkiu, svarbiausio asmens valstybėje – prezidento – pastarąją savaitę viešojoje erdvėje buvo mažoka.
Vienoje juodojo humoro feisbuko grupių net paskelbta G.Nausėdos „paieška“: „Dingo 55 metų vyras, paskutinį kartą matytas Kovo 11-ąją Gedimino prospekte.“
Kaip rodo oficiali G.Nausėdos darbotvarkė, jis dalyvavo konferenciniuose pokalbiuose su kitų Baltijos šalių vadovais, Europos Sąjungos valstybių lyderiais, susitiko ar kitaip bendravo su premjeru Sauliumi Skverneliu, davė porą interviu žiniasklaidai, išplatino kreipimąsi į tautą.
Pirmadienį po pietų jis surengė spaudos konferenciją. Joje jau skambėjo griežtesnis šalies vadovo žodis.
Tai ką veikia prezidentas?
Permetusi akimis G.Nausėdos darbotvarkę, Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė pastebėjo, kad yra dienų, kai prezidento darbotvarkė tuščia.
Tiesa, taip būdavo ir ankstesniais mėnesiais.
„Prezidento darbotvarkės niekada nebūdavo labai detalios. Kai kada apskritai nesuprasdavai, ką veikia prezidentas. Panašu, kad komandos principas buvo, jog mums ne viską reikia žinoti. Ir tikrai tokių detalių kaip mes, pavyzdžiui, galime matyti JAV prezidento darbotvarkėje – minučių tikslumu kur važiuoja, kur eina, su kuo susitinka, tai šito niekada nebuvo. Ir dabar mes irgi matome pakankamai tuščią darbotvarkę, o, jeigu ir yra, tai – vienas įrašas“, – sakė politologė.
Prezidento darbotvarkės niekada nebūdavo labai detalios. Kai kada apskritai nesuprasdavai, ką veikia prezidentas.
Dabartinėje situacijoje dėl koronaviruso, R.Urbonaitės teigimu, prezidento padėtis yra gana kebli.
Jo veikimo galimybes pirmiausia siaurina tai, kad jis turi gana ribotus galios instrumentus.
„Kitaip tariant, dabar akivaizdu, kad visas sprendimų priėmimas yra koncentruotas Vyriausybės rankose. Nes mes matome netgi Seimą gana pasyvų. Kriziniu momentu akivaizdžiai pasirodo, kur yra sutelkta galia. Šiuo metu ta galia yra, aišku, paties premjero ir labai nemaža dalimi sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rankose“, – komentavo MRU dėstytoja.
Šiuo metu ta galia yra, aišku, paties premjero ir labai nemaža dalimi sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rankose.
Kita vertus, anot R.Urbonaitės, koronaviruso grėsmės akivaizdoje nemažai užsienio politikos dimensijos. Reikia koordinuoti veiksmus su užsienio valstybėmis, internetu vyksta Europos Vadovų Tarybos posėdžiai.
„Tai negali sakyti, kad prezidentas jau visiškai yra izoliuotas, pasmerktas nieko negalėti. Tik tiek, kad jo galios yra gana ribotos“, – pažymėjo politologė.
Tai negali sakyti, kad prezidentas jau visiškai yra izoliuotas, pasmerktas nieko negalėti.
Galima pademonstruoti lyderystę
Dabartinėje situacijoje esą reikia kalbėti, kaip G.Nausėda išnaudoja tai, ką turi ir gali. R.Urbonaitei atrodo, kad prezidento reakcijos yra labiau po fakto nei proaktyvios.
„Kažkas pasirodė socialiniuose tinkluose su klausimu, kur tas prezidentas. Ir staiga išstoja prezidentas, ir mes matome įrašą, kuris turbūt buvo vienas iš nesėkmingiausių, jeigu pažiūrėtumėme į įvairius prezidento išstojimus. Tas pirminis įrašas, kur buvo tiesiog tokia kalbanti galva, tikrai buvo vienas nesėkmingiausių atvejų prezidento komunikacijoje“, – pirmąjį G.Nausėdos kreipimąsi į tautą dėl veiksmų kovoje su COVID-19 įvertino MRU lektorė.
Kažkas pasirodė socialiniuose tinkluose su klausimu, kur tas prezidentas. Ir staiga išstoja prezidentas, ir mes matome įrašą, kuris turbūt buvo vienas iš nesėkmingiausių.
Pasak R.Urbonaitės, feisbuke šalies vadovo komunikacija buvo pakankamai aktyvi.
Tačiau, kaip pabrėžė politologė, vėlgi klausimas – ne apie tai, kam G.Nausėda paskambino.
Turbūt labiau turėtų būti komunikuojama apie kažkokius konkrečius jo žingsnius ar iniciatyvas.
„Nes jeigu prezidentas kažką paragino, tai vėlgi, suprantate, tai neatrodo labai rimta arba efektyvu. Tos nuotraukėlės prie telefono ar kompiuterio, žiūrint į ekraną, jos lyg ir bando sukurti dirbančio prezidento įspūdį, bet nesu tikra, ar tai tikrai pasiekiama. Toks dviprasmiškas įspūdis. Atrodo, eina komunikacija, kad paskambino, pakalbėjo, aktyviai pranešama, tačiau tas turinys yra toks skurdus, kad susikuria visai kitas efektas, negu yra tikimasi iš komunikacinės pusės“, – mano ji.
Tos nuotraukėlės prie telefono ar kompiuterio, žiūrint į ekraną, jos lyg ir bando sukurti dirbančio prezidento įspūdį, bet nesu tikra, ar tai tikrai pasiekiama.
R.Urbonaitei atrodo, kad kai kur yra vėluojama, o ten, kur yra aktyviau kažkas komunikuojama, pritrūksta turinio.
Anot MRU dėstytojos, klausimas, ką prezidentas turėtų ištransliuoti ir ką turėtų pasakyti, nes jo uždavinys dabar gali būti telkimas.
„Juk jo rinkimų kampanija buvo telkimas. Ir, štai, dabar yra pati unikaliausia, nors, vadinkime, su nekokiu šleifu situacija, sudėtinga, krizinė. Bet, kita vertus, per krizes mes pamatome lyderius. Tai prezidentas dabar kaip niekada, išnaudodamas tuos kanalus, instrumentus, kad ir menkus, kuriuos jis turi, gali parodyti tam tikrą lyderystę.
Bet tam reikia kažkokio veiksmo, labai gerai sukonstruoto kalbų turinio – ne šabloninių frazių ir panašiai, kad likite namie – čia jau mums visiems tai yra aišku ir netgi galbūt šiek tiek pabodę. Čia reikėtų labai gerai apgalvoti. Taip, jo galimybės ribotos, bet žodis vis dar turi galią. O kol kas tas žodis nėra stiprus“, – pirmadienį dar prieš popietinę G.Nausėdos spaudos konferenciją 15min sakė R.Urbonaitė.
Per krizes mes pamatome lyderius.
Nėra nematomas
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius sakė, kad neturi didesnės kritikos dėl prezidento laikysenos dabartinėmis sąlygomis.
Jis akcentavo, kad koronaviruso plitimo grėsmės suvaldymas pirmiausia yra vidaus politikos klausimas. Sprendimus turi priimti premjeras, ministerijos ir kitos atsakingos žinybos.
„Tai jis gali tik būti, kaip amerikiečiai sakytų, cheerleader, kitaip sakant, didelis fanas: valio Lietuva, valio „Žalgiris“ ir panašiai. Vis tik jis nėra taip nematomas. Jis turėjo interviu ir Delfi, ir BNS, kur jis mažiau daugiau išryškino savo poziciją“, – komentavo apžvalgininkas.
Tai jis gali tik būti, kaip amerikiečiai sakytų, cheerleader, kitaip sakant, didelis fanas: valio Lietuva, valio „Žalgiris“ ir panašiai.
Kartu K.Girnius pastebėjo, kad prezidentams kyla didelės pagundos prisiimti mokytojo vaidmenį. Tai esą buvo ryšku Dalios Grybauskaitės vadovavimo šaliai laikotarpiu.
G.Nausėdos žodžiai, kad šio iššūkio akivaizdoje turėtume būti solidarūs, apsieiti be nereikalingo politikavimo, K.Girniaus manymu, yra teisingi.
„Ir jis pats to laikėsi ir neskubėjo kritikuoti“, – pridūrė VU TSPMI dėstytojas.
Neprezidentiniai klausimai
Pasak K.Girniaus, padaryti daug daugiau šioje situacijoje G.Nausėda negalėtų.
Iš opozicijos pasigirdus raginimams prezidentui šaukti Valstybės gynimo tarybą, politologas svarstė, o ką ji galėtų nutarti?
Šeštadienį paaiškėjo, kad Lietuva tądien turėjo 1,3 tūkst. reagentų koronaviruso tyrimams atlikti, jie sparčiai seko. Dieną prieš tai G.Nausėda buvo užsiminęs, kad galbūt jų būtų galima skolintis iš Norvegijos.
Tačiau, ar tai pavyko, liko neaišku. Pirmadienį G.Nausėda prabilo, kad bandys iš Pietų Korėjos pasiskolinti koronaviruso specialistą Lietuvai.
Anksčiau buvo iškilęs Lietuvos piliečių tranzito per Lenkiją klausimas.
Klausiamas, gal čia prezidentas galėjo imtis aktyvesnio vaidmens, K.Girnius pabrėžė, kad dėl reagentų lengva kalbėti.
„Aišku, buvo ta užuomina, kad gal ką nors iš Norvegijos gausime ir panašiai. Bet dabar beveik visoms valstybėms trūksta tų reagentų, tai, nemanau, kad staiga, jei ir paskambintų ir paprašytų, jog kas nors duotų, ką nors mes gautumėme. Tai galėtų sukelti didelio aktyvumo regimybę, bet tai būtų tik regimybė. Šiuo atveju svertai ne jo rankose.
O su lenkais vis dėlto kai kurias problemas Vyriausybė sprendė, pavyzdžiui, kelio, kad lietuviai galėtų iš Vokietijos į Lietuvą atkeliauti. Čia aš nieko blogo nematau, kad, kai jau reikalai šiek tiek parimtėjo, jog jis kokias 4–5 dienas ne itin aktyviai (reiškėsi – red. past.). Labiau bendrai pasisakė, skatino žmones laikytis rimties, laikytis karantino ir taip toliau“, – pažymėjo VU TSPMI docentas.
Tai galėtų sukelti didelio aktyvumo regimybę, bet tai būtų tik regimybė. Šiuo atveju svertai ne jo rankose.
