Apie tai, kaip mūsų šaliai sekėsi ir sekasi kovoti su COVID-19, kodėl gera buvusi situacija ėmė drastiškai blogėti, kada galime tikėtis atokvėpio, 15min pasikalbėjo su dviem medikais.
Taip pat prisiminėme, kaip visus metus koronaviruso situacija klostėsi Lietuvoje.
Netikėjo tuo, kas sakoma
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas sako, kad situacija dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje yra labai rimta, aktyvių ir naujų atvejų skaičių turime didelį.
„Daug žmonių serga lengva ar vidutine forma, tačiau dėl naujų atvejų rekordų, kurių šiuo metu, panašu, kad siekiame, – daug ligonių yra ir sunkios būklės. Turime vis dar daug ignoruojančių rekomendacijas šalies gyventojų. Tad liūdžiu visų pirma dėl žmonių elgsenos. Tikiu, kad esame mąstantys ir besirūpinantys vienas kitais, o ne norintys vienas kitam kenkti piliečiais“, – teigia jis.
A.Macas sutinka, kad pirmosios koronaviruso bangos metu mūsų šalis susitvarkė.
Tačiau, anot jo, žmonės pamatė, kad nieko nenutiko, o keliama įtampa buvo labai didelė, ir pastaruoju metu realiai netikėjo tuo, kas buvo sakoma.
„Atsimenate pasaką apie griūvantį dangų arba apsimelavusį piemenuką? Ateina laikas, kai tikra bėda, reikia veikti, o tavimi nebetiki. Realiai kitaip ir negalima buvo tikėtis – po tokio grasinimo žmonės suprato žinutę, kad čia kažkas ne taip. Ir kai dabar jau tikrai reikėjo sustoti – netikėjimo lygmuo buvo ir yra labai didelis“, – pabrėžia profesorius.
Atsimenate pasaką apie griūvantį dangų arba apsimelavusį piemenuką? Ateina laikas, kai tikra bėda, reikia veikti, o tavimi nebetiki.
A.Macas klaida vadina didžiulį įtampos kėlimą pirmosios COVID-19 bangos metu.
Antra bėda – daugelio politinių partijų flirtas su rinkėjais vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį (griežtinti-negriežtinti).
„Šią atsakomybę turi prisiimti toli gražu ne viena politinė jėga, o greičiausiai absoliuti dauguma. Sąžiningai ranką prie širdies turėtų pridėti net ir tos politinės jėgos, kurios yra dabar prie valstybės vairo, ir stipriai atgailauti. Ašutinis drabužis, apsibarstymas pelenais ir rimta atgaila, o ne melagingi kaltinimai turėtų dabar būti daugelio politikų ilgalaike laikysena“, – mano medikas.
Didžiausia žala – besiriejantys politikai
Klausiamas, ar dabartinio ministrų kabineto priimti karantino sugriežtinimai jam atrodo tinkami, A.Macas teigia, kad Vyriausybę traktuoja kaip vientisą organizmą, o ne buvusią ir esamą Vyriausybę.
„Juk valstybė nėra buvusi ir esama. Kaip ir jūs, ir aš nesu buvęs ar esamas. Manau, didelė gėda politinės rietenos, retorika, kuri lydi mūsų demokratiją. Kai pagrindiniu darbu tampa įgelti, įkąsti vienas kitam. Manau, didžiausią žalą šaliai padarė besiriejantys politikai. Ir jei klausiame, ką galėjome padaryti geriau, – tai nesirieti. O ką galime daryti geriau, – sėsti prie bendro stalo. Deja, to nemačiau ir dar dabar nepakankamai ryškiai matau“, – konstatuoja LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas.
Pasak A.Maco, politinių debatų kultūra Lietuvoje paremta puolimu, agresija ir neapykanta.
Daug kur jis mato tik rūpesčio žmogumi imitaciją.
„Ką naujasis Seimas skuba daryti? Pandemiją valdyti? O kodėl tada registruojame narkotikų dekriminalizaciją (kitaip tariant – būkime atviri ir sakykime kaip yra – legalizaciją), kodėl norime gyventojus girdyti sekmadienio vakarais? Kas toliau – nepaprastoji padėtis? Komunikacijos priemonių valdymas? Laisvo žodžio apribojimai? Tad esu labai susirūpinęs dėl to, kas vyksta dabar, net jei tai tik kalbėjimas „į eterį“ nenumatant tokių darbų. Kam vėl gąsdinti?
Ir dar kartą kartoju, kaip šalies gyventojas, pilietis – manau, kad valstybė yra vienis, taip ir Vyriausybė yra vienis. Man šalies valdymas nėra futbolo varžybos. Politikams, pagal jų elgesį, – tai agresyvus regbis, kur tuo kreivu kamuoliu yra gyventojai, jų psichinė sveikata, kur manipuliuojama jų nuomone, žiniomis. Juk taip mes daromi ne sprendimų priėmimo partneriais, o pasimetusia, nežinančia, kuo tikėti, o kuo ne, todėl lengvai valdoma, žmonių mase“, – mano medikas.
A.Macas neabejoja, kad pasaulis įveiks pandemiją.
Jo teigimu, klausimas – tik kokia kaina, ar „skiepydamiesi“ tikru virusu, ar laikydamiesi reikalavimų ir pasirinkdami pasiskiepyti sukurta vakcina.
„Tikiu, kad gyventojai ilgai beprasmiškai nediskutuos vakcinos svarbos. Suprantu ir manau, kad pasiskiepyti turime savanoriškai. Tik taip suprantu. Tačiau turime mąstyti ir atsakyti, ką darome. Jei žmogus netiki virusu ir vakcina, jei jis sveikas ir žvalus ir gyvena vienas vienkiemyje, viskas gerai. Bet jei jis gyvena šeimoje, jei lanko savo tėvus ir senelius, eina į darbą ir jei toks žvalutis parneš virusą į namus, padalins bendradarbiams? Pats lengvai persirgs, o artimieji ar bendradarbiai sirgs sunkiai? Ar viskas bus gerai?
Dabar labai norisi, kad žmonės apie tai galvotų. Ne apie save, bet apie kitus. Atminkite medicina, nors ir toli žengus, šiai ligai valdyti vis dar turi ribotas galimybes. Ir taip bus ilgai. Sidabrinės kulkos neturime ir dar ilgai neturėsime. Tačiau turime vakciną! Tad net ir didžiausiame suspaudime ar nuliūdime turime matyti aiškią perspektyvą“, – akcentuoja profesorius.
Skiepysis nedvejodami
A.Macas sako, kad jam Lietuvą pasiekusios vakcinos nuo koronaviruso yra kalėdinė dovana, nuostabi žinia, kurios laukė.
Jis net rašė, kad „turiu svajonę“, ir ji vyksta.
„Neabejotinai skiepysiuos. Atkreipiu dėmesį, kad jei skiepysimės tik mažas procentas – vakcina bus bevertė. Net ir dalis pasiskiepijusių tuomet turės riziką sirgti. Tai, net ir optimistiškai žvelgiant, – jei vakcinos efektyvumas 90 procentų, vadinasi, ji saugos geriausiu atveju 9 iš 10. Štai kodėl reikia kuo daugiau pasiskiepijusių“, – pažymėjo LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas.
Nuo koronaviruso skiepysis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirbantis anesteziologas-reanimatologas Artūras Kiškis.
„Čia net kalbų negali būti“, – patikino jis.
Kartu A.Kiškis sako, kad skiepas skiepui nelygus. Jis nemano, kad vakcinos nuo koronaviruso ims ir greitai pataisys situaciją, jog po kelių mėnesių galėsime kalbėti apie karantino pabaigą.
„Taip tikrai nebus. Paimkime kad ir gripo skiepą. Kaip žinia, nuo gripo pasiskiepiję žmonės taip pat gali susirgti gripu: ar kita jo atmaina, lengvesne ar sunkesne forma. Skiepas nuo koronaviruso, kiek žinau, neapsaugos visiškai nuo ligos plitimo. Jis tikrai sumažins susirgimų, mirčių skaičių, bet tai nebus kažkokia panacėja, bent jau artimuoju laikotarpiu“, – teigia medikas.
A.Kiškio nuomone, iki pavasario tikrai gyvensime pakankamai liūdnai.
Tragiška situacija
Situaciją, kuri susiklostė dėl COVID-19 pandemijos, A.Kiškis iliustravo vaizdu, išvystu prieš kelias dienas greta Santaros klinikų.
„Jau pakankamai vėlų vakarą, kai buvo tamsu, eidamas Santaros klinikų teritorijoje pamačiau, kaip sustojo mašina, iš kurios išlipo du mažamečiai vaikai ir močiutė. Vaikai laikė telefoną su įjungtu garsiakalbiu ir šnekėjosi su savo mama, kuri gydoma COVID-19 skyriuje. Jie mojavo vieni kitiems pro langą.
Ta istorija mane labai pribloškė, nes tie vaikai turbūt kur kas labiau supranta, kokia yra baisi situacija, nei kai kurie žmonės, nesusidūrę su tuo, nebuvę šalia ligoninės arba toje pačioje ligoninėje. Manau, kad situacija yra tragiška bent jau šiuo metu“, – pabrėžė medikas.
Anot A.Kiškio, medikų darbas šiuo metu yra gerokai fiziškai ir psichologiškai sudėtingesnis nei įprastai.
Anksčiau jis yra pasakojęs, kad dėl sunkiai pakeliamo fizinio ir emocinio krūvio nebegali ramiai miegoti, jau norėjo išeiti iš darbo, tačiau negalėjo palikti visko būtent dėl tokios blogos situacijos.
Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo nuomone, COVID-19 valdymo kontrolė šalyje prarasta, kai laiku buvo neįvesti griežtesni ribojimai.
„Kadangi esu dar ir paprastas žmogus, einantis į parduotuvę arba pilantis degalus degalinėje, aš tikrai mačiau, kad situacija yra absoliučiai neadekvati. Bent jau viešose vietose“, – kalbėjo jis.
Ar dabar įvesti papildomi sugriežtinimai yra pakankami, A.Kiškio teigimu, atsakyti dar per anksti. Tačiau jis sveikino dėl to priimtus sprendimus ir sakė, kad visiškai nesistebėtų, jeigu ribojimai būtų dar labiau sugriežtinti.
„Kaip ir minėjau, labai labai nemaža dalis žmonių vis tik nesupranta situacijos rimtumo. Vis dar nesupranta. Nepaisant to, kad praėjo tiek nemažai laiko, tiek daug žmonių susirgo, tiek daug žmonių numirė. Bet tai yra skaičiai – kažkas juos paskaito, kažkas juos pamato. Tačiau retai kas supranta apskritai, kokia šiuo metu rimta yra situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Aš manau, kad tokiam žmogui – sakykime, skeptikui: ar mažiau, ar daugiau – užtektų vieną kartą apsilankyti tokius ligonius gydančioje įstaigoje ir jie suprastų, kur čia kampas“, – kartojo A.Kiškis.
Labai labai nemaža dalis žmonių vis tik nesupranta situacijos rimtumo. Vis dar nesupranta.
Pirmieji atvejai – įvežtiniai
2019 metų pabaigoje Uhane, Kinijoje, prasidėjęs koronaviruso protrūkis greitai išplito visame pasaulyje.
Lietuvai simbolišką dieną – minint Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija.
Pirmasis susirgimas COVID-19 Lietuvoje užregistruotas vasario 28 dieną.
Naktį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad atlikus tyrimus infekcija nustatyta iš Veronos prieš kelias dienas sugrįžusiai pacientei.
Moteris buvo izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pranešta, kad jai pasireiškė lengvi koronaviruso simptomai.
Antrą kartą apie šalyje nustatytus koronaviruso atvejus pranešta kovo 10 dieną – infekcija buvo diagnozuota taip pat iš Italijos grįžusiai porai, ji gydyta Kauno klinikinėje ligoninėje.
Iki kovo 18-osios Lietuvoje buvo fiksuojami pavieniai įvežtiniai COVID-19 atvejai: sirgo sugrįžusieji iš užsienio.
O tądien pranešta apie tai, kad vienas asmenų, kuriam nustatytas koronavirusas, užsikrėtė Lietuvoje nuo artimo žmogaus.
Skelbta, kad šeimynykštį užkrėtęs asmuo grįžo iš Jungtinės Karalystės, bet nesilaikė izoliavimosi reikalavimų ir taip perdavė infekciją.
Pirmasis karantinas
Vasario 26 dieną Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją.
Nepaisant to, kad Lietuvoje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius dar buvo nedidelis, kovo 16 dieną ministrų kabinetas paskelbė karantiną.
Pagal pirminį planą, jis turėjo trukti iki kovo 30 dienos vidurnakčio, bet buvo tęsiamas ir iš viso truko tris mėnesius.
Buvo uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių ir vaistines, barai, kavinės, grožio salonai, uždrausti renginiai ir masiniai susibūrimai, sustabdyta ugdymo įstaigų veikla, ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu būdu, uždrausta į šalį atvykti užsieniečiams bei Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies.
Dėl tokių Vyriausybės sprendimų būta daug kritikos, opozicija kėlė klausimus, taip pat ir dėl to, ar reikėjo valstybėje skelbti ekstremaliąją padėtį.
Pirmosios bangos metu Lietuvoje koronaviruso židiniai įsiplieskė kai kuriose gydymo įstaigose (Klaipėdos universitetinėje, Ukmergės, Marijampolės ligoninėse ir kitur), socialinės globos namuose.
Balandžio viduryje buvo uždaryta COVID-19 židiniu tapusi Nemenčinė (Vilniaus r.).
To imtasi, nes buvo nustatyta keliasdešimt infekcijos atvejų, susijusių su miestelyje įsikūrusia siuvimo bendrove „Vilnika“.
Gyventojai gana drausmingai laikėsi pirmojo karantino.
Kaip pastebi kai kurie ekspertai, matyt, suveikė tai, jog COVID-19 buvo nauja liga, buvo daug baimės ir nežinomybės.
Ministrų kabinetas palaipsniui karantiną vis švelnino, pritaikydamas tam tikrus atlaisvinimus.
Galiausiai nuo birželio 17 dienos jis buvo atšauktas.
Laisvės vasara
Griežtos koronaviruso suvaldymo priemonės davė rezultatų – tuomsyk infekcijos plitimas buvo suvaldytas.
Tam tikruose reitinguose mūsų valstybė buvo įvardijama kaip kovos su pandemija lyderė.
Pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Vilnius, paskelbęs apie lauko kavinėms dovanojamas miesto viešąsias erdves, Baltijos šalių „kelionių burbulas“.
Vasara šalyje buvo gera. Didžiųjų miestų gatvėse, baruose, kavinėse, vykusiuose koncertuose buvo gausu žmonių.
Gyventojai plūdo ir į pajūrį.
Valdančioji centro kairės koalicija gyrėsi pasiekimais.
Taip pat – ir vienu mažiausių Europos Sąjungoje ekonomikos smukimu.
Tuometis premjeras S.Skvernelis, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nuolat akcentavo, kad to leido pasiekti būtent ekonomikos skatinimas (tiesa, ir skolintais pinigais), o ne 2009-2010 metų krizės metu konservatorių pasirinktas diržų veržimas.
Artėjant Seimo rinkimams situacija rodėsi palanki tuomečiams valdantiesiems.
Gal dėl to, net ir pradėjus blogėti epidemiologinei situacijai, ekspertams raginant, Vyriausybė nesiėmė griežtesnių ribojančių priemonių.
Minios plūdo apsipirkti
Pirmiausia labiausiai paveiktose savivaldybėse rudenį buvo įvesti lokalūs karantinai.
Visuotinį karantiną Vyriausybė vėl įvedė praėjus daugiau kaip savaitei po antrojo Seimo rinkimų turo.
Sveikatos ekspertai vis ragino nelaukti ir jį griežtinti, bet ministrų kabinetas su tam tikrais griežtinimais neskubėjo.
Padėtis prastėjo, kone kasdien fiksuoti vis nauji susirgimų COVID-19 ir mirčių nuo šios infekcijos rekordai.
Galiausiai prieš paskutinį S.Skvernelio Vyriausybės posėdį, į kadenciją baigiantį premjerą prašydama griežtinti karantiną kreipėsi paskirtoji ministrų kabineto vadovė Ingrida Šimonytė.
Tačiau tai padaryta nebuvo aiškinant, kad nepateikta racionalių siūlymų.
Gruodžio 13 dieną, sekmadienį, į pirmąjį posėdį susirinkusi naujoji Vyriausybė sugriežtino karantiną ir jį pratęsė iki sausio 31-osios.
Nuspręsta riboti išvykimą už savo gyvenamosios vietos ribų, drausti keliauti į kitas savivaldybes, kontaktus tarp šeimų, parduotuvių, išskyrus maisto prekių, veiklą, nutraukti kontaktinių paslaugų teikimą.
Tačiau, regis, nemaža dalis gyventojų į griežtinimus nepažiūrėjo labai rimtai – plūstelėjo prie kalėdinių eglučių, prie uždarant prekybos centrus miniomis skubėjo apsipirkti.
Kai kurie valdantieji politikai, pavyzdžiui, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prabilo apie tai, kad situacijai blogėjant bus įvedama nepaprastoji padėtis.
Pirmi Europoje
Dabar susiklosčiusi dramatiška situacija. Gydymo įstaigose trūksta lovų, medikai kalba apie nežmogiškus krūvius.
Tarkime, spalio 10 dieną paskelbta apie per parą užregistruotus rekordinius 205 užsikrėtimo atvejus.
Gruodžio 30-ąją „pasiektas“ iki šiol didžiausias naujų susirgimų koronavirusu skaičius – 3934 atvejai.
Gruodžio 29 ir 30 dienomis užregistruoti ir didžiausi mirčių nuo šios infekcijos skaičiai – vieną dieną paskelbta apie 78, po paros – apie 75 užgesusias gyvybes. Tiesa, buvo patikslinta, kad šioje statistikoje atsispindi ne tik vienos paros, bet ir šventinių dienų rodikliai.
Viruso židiniai liepsnoja globos namuose, ligonėse, įmonėse.
Gruodžio viduryje JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė, kad pagal savaitės COVID-19 atvejus 100 tūkst. gyventojų Lietuva pirmauja pasaulyje, o pagal mirtis yra 15 vietoje.
Per Kalėdas pasiekė žinia, kad pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites mūsų šalis atsidūrė pirmojoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro vertinamų Europos valstybių. Toliau išlaikome šias pozicijas.
Pagal mirtingumą Lietuva yra šeštoje vietoje.
Iš viso Lietuvoje patvirtinta 138 219 COVID-19 atvejų. Bendras registruotų koronaviruso mirčių skaičius – 1422.
Dėl kitų priežasčių mirė 696 koronavirusu užsikrėtę asmenys.
Statistika ir dar baisesnė. Kaip paaiškėjo šiomis dienomis, vykdant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys.
Nustatyta, jog neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
Tiesa, prieš šventes sulaukta ir geros žinios – Europos Sąjungoje buvo patvirtinta pirmoji vakcina nuo koronaviruso.
Beveik 10 tūkst. bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos dozių pasiekė Lietuvą.
Antrąją Kalėdų dieną penkiose pagrindinėse kovidinėse ligoninėse jomis paskiepyti pirmieji medikai.
