Stabdant koronaviruso plitimą, Vyriausybei vėl siūloma griežtinti tam tikrus karantino apribojimus.
Pasak laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, gali būti įteisinti du nauji ribojimai: mažinamas asmenų, kuriems leidžiama būriuotis viešose vietose, skaičius, taip pat – draudžiama reklamuoti išpardavimus ir nuolaidas, į prekybos centrus pritraukiančias minias žmonių.
Be to, A.Veryga Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlo pagalvoti apie galimybę paankstinti moksleivių kalėdines atostogas.
Per rugsėjį – tik iki 2 tūkst. atvejų
Pirmadienį komentuodama situaciją nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos konferencijoje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D.Razmuvienė sakė, kad per tris pakartotinio karantino savaites užregistruota 38 tūkstančiai naujų COVID-19 atvejų.
„Ir tai yra didesnė pusė atvejų, kurie yra užregistruoti nuo pat pandemijos pradžios. Spalio mėnesį turėjome iki 11 tūkstančių atvejų, per visą rugsėjo mėnesį turėjome tik iki 2 tūkstančių atvejų, o lapkritį, kaip pasikartosiu, turime jau daugiau kaip 38 tūkstančius“, – nurodė NVSC specialistė.
Pirmąją karantino, prasidėjusio lapkričio 7-ąją, savaitę buvo registruoti 12 076 nauji koronaviruso atvejai.
Anot D.Razmuvienės, antroji karantino savaitė davė rezultatų – buvo registruota 12 283 susirgimo atvejai.
„Ir trečią karantino savaitę registruoti 12 238 nauji susirgimų atvejai. Taip, kad tos, kaip matome, trys savaitės neperžengė didesnio skaičiaus“, – komentavo epidemiologė.
D.Razmuvienė teigė, kad tikimasi, jog ketvirtoji karantino savaitė atneš pozityvesnių rezultatų.
NVSC specialistė išskyrė Utenos apskritį, kur nuo pandemijos pradžios kovo mėnesį iki spalio pabaigos iš viso buvo tik iki 200 COVID-19 atvejų. Per lapkritį jau užfiksuota 900 susirgimų.
Alytaus apskrityje nuo pandemijos pradžios iki spalio 31 dienos registruota 212 atvejų, o per lapkritį – daugiau kaip 2000.
Pasikeitė susirgimų struktūra
D.Razmuvienės teigimu, lyginant su rugsėjo–spalio mėnesiais, pasikeitė susirgimų atvejų struktūra.
Rudens pradžioje kasdien buvo registruojama dešimtimis užsikrėtimo infekcija atvejų laisvalaikio leidimo vietose. Jie sudarė apie 10–15 procentų nuo visų užfiksuotų naujų protrūkių.
Pasak epidemiologės, tai buvo didžiulė problema. O karantino laikotarpis leido pasiekti labai teigiamą rezultatą.
„Dabartiniu metu neregistruojamas nė vienas atvejis būtent laisvalaikio leidimo vietose. Toks, sakyčiau, negatyvesnis rezultatas, kad būtent persikėlė susirgimai, atvejai ir, aišku, didžioji dalis protrūkių būtent į šeimas. Jeigu pasižiūrėtume į tą tendenciją, tai iš tikrųjų ji yra vis auganti, ir dabartiniu metu šeiminių protrūkių dalis sudaro apie 30 procentų visų registruotų kitokio pobūdžio protrūkių“, – pabrėžė NVSC specialistė.
Negatyvesnis rezultatas, kad būtent persikėlė susirgimai, atvejai ir, aišku, didžioji dalis protrūkių būtent į šeimas.
Tarkime, sekmadienį didžioji dalis – 145 nauji susirgimų atvejai – registruoti šeimose.
„17 procentų per vakar dieną yra tie vadinamieji šeimos protrūkiai. Kalbant apskritai apie protrūkius, tai tikrai jų struktūra yra pasikeitusi. Rudens pradžioje turėjome protrūkius, sakykime, ir įmonėse, įstaigose, organizacijose, ir jos tikrai pasižymėjo dideliu skaitlingumu, o dabartiniu metu, sakykime, per vakar dieną, įstaigų, įmonių, organizacijų skaičius yra tik 70, kur registruoti nauji atvejai. Bet jie nėra skaitlingi – po 2, po 3 atvejus“, – komentavo epidemiologė.
Liepsnoja koronaviruso židinys, susijęs su Marijampolės pataisos namais. Juose registruota 60 koronaviruso atvejų.
Taip pat – Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, kuriame, pirmadienio duomenimis, buvo registruoti 59 susirgimų infekcija atvejai.
D.Razmuvienė teigė, kad toliau COVID-19 atvejai registruojami socialinės globos, slaugos, paliatyvaus gydymo įstaigose.
„Nėra nė vienų, ko gero, globos namų, kuriuose nebūtų registruojamas vienas ar keli susirgimų atvejai. Kaip pavyko nustatyti, absoliučia dauguma atvejų užsikrėtimus į įstaigą, globos namus atnešė darbuotojai“, – aiškino NVSC specialistė.
Hospitalizuotųjų išaugo penkis kartus
Toliau fiksuojant didelius užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, įtempta situacija susidarė šalies gydymo įstaigose.
Šiuo metu ligoninėse gydomi 1858 pacientai, sergantys COVID-19. 144 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis reikalingas 974 pacientams, 93 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
„Situacijos rimtumą gydymo įstaigose nusako vien tai, kad, jeigu mes palyginsime, sakykime, spalio pabaigos situaciją su dabartiniu metu, tai vėlgi ir sergamumo skaičiai yra išaugę netgi tris kartus, bet ir hospitalizuotų asmenų skaičius, lyginant dabartinį laikotarpį su spalio pabaiga, padidėjo penkis kartus. Tris kartus yra didesnis poreikis gydyti pacientus intensyvios terapijos skyriuje. Penkis kartus didesnis poreikis taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją ir septynis kartus didesnis poreikis pacientams skirti deguonies kaukes“, – komentavo D.Razmuvienė.
Serga ir daugybė medikų. Per lapkritį registruoti beveik 3,5 tūkstančio atvejų, kai koronavirusas patvirtintas medikams.
„Vien per lapkritį registruotų atvejų skaičius sudaro 75 procentus nuo visų nuo pandemijos pradžios registruotų susirgusių medikų patvirtintų atvejų. Dabartiniu metu dar serga 3675 medikai“, – sakė D.Razmuvienė.
Ugdymo įstaigose iki lapkričio 30 dienos buvo registruota beveik 5 tūkstančiai ligos atvejų. Iš jų 55 procentus sudaro moksleiviai, likusieji – ugdymo įstaigų darbuotojai.
„Šiuo metu dar vis serga 2 060 vaikų ir 1 633 ugdymo įstaigų darbuotojai. Aukštosiose mokyklose studentų nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 30-osios susirgo 857, iš kurių vis dar serga 612“, – pasakojo D.Razmuvienė.
Jauniausias mirusysis – 30 metų
D.Razmuvienės teigimu, lyginant su visu pandemijos laikotarpiu, lapkritį matyti eksponentinis mirčių skaičiaus augimas.
Iki lapkričio 1 dienos buvo registruoti 165 mirties nuo COVID-19 atvejai. Vien per lapkritį nuo infekcijos mirė 340 žmonių.
Taip pat, pasak D.Razmuvienės, lapkritis išsiskyrė tuo, kad fiksuojama daugiau mirčių asmenų, nepriklausiusių rizikos grupėms.
„Tai buvo jaunesni nei 60 metų asmenys. Be to, lapkričio mėnesį buvo registruotas jauniausio asmens mirties atvejis, kuriam buvo 30 metų. Nepriklausiusių rizikos grupėms asmenų, kurie mirė nuo COVID-19 infekcijos, iki lapkričio 1 dienos nuo pandemijos pradžios buvo registruota 12 asmenų. Per lapkričio mėnesį, kurie nepriklausė rizikos grupei, mirė 37 asmenys“, – teigė NVSC atstovė.
Tai buvo jaunesni nei 60 metų asmenys. Be to, lapkričio mėnesį buvo registruotas jauniausio asmens mirties atvejis, kuriam buvo 30 metų.