Paramą maistu teikiančių organizacijų atstovai pabrėžia, kad dėl koronaviruso pandemijos gerokai išaugo pagalbos pažeidžiamiausiai visuomenės daliai poreikis.
Padėti galintys gyventojai kviečiami prisidėti įvairiais būdais: nuo savanorystės iki paramos maisto produktais, piniginėmis aukomis.
Rūpestis, kaip išmaitinti vaikus
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė sakė, kad dėl koronaviruso pandemijos nepasiturintieji dabar yra pažeidžiamiausia grupė ir ne tik dėl finansinės padėties, neleidžiančios įsigyti kasdienio maisto ir jo atsargų, bet ir dėl amžiaus bei lėtinių ligų.
Didžioji dalis jų patenka į rizikos grupę ir yra visiškai izoliuoti savo namuose.
„Taip pat dėl uždarytų mokyklų ir vaikų dienos centrų, sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai praranda galimybę ten pavalgyti. Neretai šių institucijų teikiamos paslaugos maistu, būdavo vienintelis tos dienos maistas vaikams. Todėl šiuo metu didelis rūpestis, kaip pramaitinti savo vaikus, krenta ir ant daugiavaikių šeimų ar vienišų tėvų“, – pažymėjo ji.
Todėl šiuo metu didelis rūpestis, kaip pramaitinti savo vaikus, krenta ir ant daugiavaikių šeimų ar vienišų tėvų.
Pasak M.Petronytės, ypač padaugėjo socialinių darbuotojų laiškų, kuriuose prašoma paremti sunkiai besiverčiančius žmones. Padaugėjo ir skambučių ar žinučių socialiniuose tinkluose su prašymais padėti.
Paramos prašančių gyventojų sąrašus „Maisto bankui“ taip pat perduoda ir savivaldybėse veikiančios karštosios linijos.
„Su liūdesiu tenka pastebėti, kad šiuo laikotarpiu į „Maisto banką“ kreipiasi ne tik senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, bet ir žmonės, kurie dėl susiklosčiusios situacijos prarado darbus“, – nurodė M.Petronytė.
Ji pasakojo, kad „Maisto banko“ darbų apimtys pastaruoju metu labai stipriai išaugo. Iki šiol paramą maistu organizacija teikdavo pas juos į sandėlius atvykstančioms nevyriausybinėms organizacijoms bei tiesiogiai žmonėms, ateinantiems į dalijimo punktus.
Dabar, karantino metu, dėl koronaviruso grėsmės senjorams ar lėtinių ligų turintiems asmenims parama vežiojama tiesiai į namus.
„O tai reiškia, jog mums reikia daug daugiau padėti galinčių savanorių, kurie tuos paketus suruošia, pagal gautus adresus išskirsto maršrutus ir išvežioja. Visam šiam procesui reikalingi ir papildomi finansai – kuo daugiau savanorių, tuo daugiau apsaugos ir darbo priemonių, reikalingos pakavimo medžiagos, kuras maisto atsivežimui, biuro priemonės ir t.t.“, – pabrėžė M.Petronytė.
Per kelias karantino savaites „Maisto bankas“ vien Vilniuje į namus išvežiojo gerokai virš tūkstančio maisto paketų ir šiuo metu jų kiekius didina.
„Vilniuje ir Klaipėdoje kiekvieną dieną į nakvynės namus pristatome daugiau nei 120 porcijų karšto maisto ten karantinuotiems benamiams. Taip pat kitoms, nepasiturinčiais besirūpinančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių Lietuvoje remiame beveik 600, per šias karantino savaites išdalijome apie 300 tonų maisto“, – sakė M.Petronytė.
Pasak jos, juntamas ir žmonių noras padėti to reikalingiems. Prisidėti gyventojai kviečiami keliais būdais.
Visus, kurie galėtų padėti savanorišku darbu, labai kviečiami pildyti „Maisto banko“ savanorio registracijos anketą (www.maistobankas.lt/reg) arba registruotis interneto svetainėje www.stipruskartu.lt.
Šiuo metu „Maisto bankui“ labai reikalinga ir finansinė parama. Paremti organizaciją galima skambinant trumpuoju numeriu 1343 (auka 3 eurai), organizacijos interneto svetainėje ar interneto portale aukok.lt.
„Taip pat labai laukiame paramos ilgo galiojimo maisto produktais. Juos aukoti galima internetinėje parduotuvėje „Barbora“, taip pat didžiuosiuose „Hyper Rimi“ ir „Maxima“ prekybos centruose esame įrengę maisto surinkimo dėžes. Tad jei taip nutiktų, jog gyventojai lankysis šiose parduotuvėse, labai prašome nepamiršti skurstančiųjų ir pasidalyti su jais konservais, kruopomis ar kitais ilgiau galiojančiais maisto produktais“, – sakė „Maisto banko“ atstovė.
Jei taip nutiktų, jog gyventojai lankysis šiose parduotuvėse, labai prašome nepamiršti skurstančiųjų ir pasidalyti su jais konservais, kruopomis ar kitais ilgiau galiojančiais maisto produktais.
Maisto poreikis išaugo perpus
Vilniaus arkivyskupijos Caritas atstovė Ernesta Karnilaitė pasakojo, kad socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ du kartus per savaitę (antradieniais ir penktadieniais), ribojant kontaktą su pagalbos gavėjais ir laikantis visų būtinųjų saugojimosi nuo virusų priemonių, teikiamas maistas išsinešti bei asmens higienos paslaugos.
Pirmadienį čia lankėsi bei maistą stokojantiems dalijo ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
„Maistas pristatomas į namus senjorams ir negalią turintiems žmonėms. Taip pat maistas pristatomas ir nakvynės namuose gyvenantiems asmenims. Atskirai paruošiami maisto paketai, kuriuos galima pasiimti „Betanijoje“ išsinešti“, – sakė E.Karnilaitė.
Prieš kelias savaites „Betanija“ vidutiniškai maistu per dieną aprūpindavo apie 200 žmonių.
„O pastarosiomis dienomis augantis maisto poreikis vakar išaugo iki 300 išdalytų maisto paketų“, – teigė Vilniaus arkivyskupijos Caritas atstovė.
Pastarosiomis dienomis augantis maisto poreikis vakar išaugo iki 300 išdalytų maisto paketų.
Dar viena šios nevyriausybinės organizacijos veikla – vaikų dienos centrai. Dėl karantino juose dabar vaikai nesirenka, darbuotojai su vaikais ir tėvais bendrauja nuotoliniu būdu.
Tačiau, pasak E.Karnilaitės, esant būtinybei, šeimoms teikiama pagalba maisto produktais.
„Esant būtinybei, esame pasiruošę pristatyti maistą į namus vienišiems seneliams. Jeigu reikia pagalbos, galima kreiptis telefonu (8 5) 261 1014 bei elektroniniu paštu: padedame@vilnius.caritas.lt“, – nurodė Vilniaus arkivyskupijos Caritas atstovė.
Taip pat gyventojai gali skirti piniginę paramą trumpuoju telefono numeriu 1454 (auka – 5 eurai).
„Kad turėtume pakankamai maisto“
Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Gintarės Guzevičiūtės teigimu, organizacija savo humanitarinėje pagalboje ypatingą dėmesį skiria vienišiems, sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Šiuo metu Lietuvos Raudonasis kryžius rūpinasi beveik 400 senelių trylikoje Lietuvos miestų. Dar papildomai visoje šalyje organizacija slaugo apie 340 senelių.
Taip pat Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje Raudonasis kryžius palaiko ir nuotoliniu būdu padeda pažeidžiamoms pabėgėlių šeimoms.
Anot G.Guzevičiūtės, dauguma Lietuvos Raudonojo kryžiaus prižiūrimų vienišų senelių yra lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, turintys įvairių sveikatos problemų.
Sudėtinga ir jų finansinė padėtis, todėl pagalbą regionuose organizuojama iš visuomenės narių suaukotų lėšų.
„Labai svarbu, kad šioje krizėje jaučiame didžiulį visuomenės palaikymą ir galime pasirūpinti seneliais nuperkant tai, ko jiems trūksta“, – tikino Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinė sekretorė.
G.Guzevičiūtė pasakojo, kad prasidėjus COVID-19 krizei telefonu buvo apklausti 100 nuolatos lankomi seneliai.
Dažniausiai jų atsakymuose skambėjo trys dalykai: kad turėtume pakankamai maisto, vaistų ir su kuo pabendrauti.
Dažniausiai jų atsakymuose skambėjo trys dalykai: kad turėtume pakankamai maisto, vaistų ir su kuo pabendrauti.
Lietuvos Raudonasis kryžius perka ir į namus seneliams pristato būtinąsias prekes, maisto produktus.
„Stengiamės vadovautis principu – susirinkti kiekvieno senelio individualų poreikį ir jį atliepti – ar tai būtų maisto produktai, ar higienos priemonės, vaistai, termometras ar šokoladas. Mums svarbu padaryti viską, kad seneliai gautų tai, ko jiems reikia, ir jiems nebūtų priežasties išeiti iš namų iki parduotuvės ar vaistinės, kur rizika užsikrėsti šiuo virusu yra didelė“, – teigė G.Guzevičiūtė.
Anot jos, antras dalykas yra nuolatinis ryšys su seneliais.
„Mūsų savanoriai reguliariai bendrauja su seneliais telefonu. Šie pokalbiai taip pat atskleidžia, koks svarbus yra žmogiškas palaikymas, kai senelis turi su kuo pasidalyti savo nerimu“, – pabrėžė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė.
Šie pokalbiai taip pat atskleidžia, koks svarbus yra žmogiškas palaikymas, kai senelis turi su kuo pasidalyti savo nerimu.
G.Guzevičiūtė džiaugėsi pastebimu visuomenės susitelkimu ir noru prisidėti prie pagalbos pažeidžiamiems.
„Džiaugiamės mūsų savanoriais ir jų įsitraukimu. Sulaukėme papildomų savanorių pajėgų Vilniuje (prisijungė 180 naujų savanorių), taip pat ieškome savanorių Kaune ir Klaipėdoje, ir raginame aktyvius žmones prisidėti prie mūsų gerumo pajėgų“, – sakė ji.
Prie pagalbos Lietuvos Raudonajam kryžiui prisidėti norintys žmonės tai kviečiami daryti keliais būdais: savanoriaujant (https://www.redcross.lt/lietuvos-raudonasis-kryzius-kviecia-prisijungti-prie-savanoriu-rezervo) ir skiriant finansinę paramą seneliams (https://www.redcross.lt/kampanijos/gerumo-pajegos-pries-virusa-aukok-pagalbai-seneliams).
