2019 m. rugpjūčio 9 d. nuo 10.00 val. Nacionalinėje teismų administracijoje (NTA) planuotas neeilinis Teisėjų tarybos (TT) posėdis. Čia pasirodė penki iš aštuonių korupcija įtariamų teisėjų. Posėdis bent dviem valandoms buvo atidėtas, nes jo dalyviai nespėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau po vidurdienio reikalai pajudėjo ir užsitęsė iki vakaro. Nebūti atleistais siekiantys teisėjai tikisi, kad TT nariai neturi jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų organizuoti jų pašalinimą.
NTA atstovai iš anksto įspėjo, kad siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, Tarybos posėdis šiandieną bus neviešas.
TT darbotvarkėje šįryt yra 8 esminiai klausimai, susiję su kiekvienu iš aštuonių teisėjų korupcijos skandalo „herojumi“ tapusiu teisininku.
Penktadienio rytą teisme pasirodė 5 iš 8 korupcija įtariamų teisėjų: Robertas Rainys, Henrichas Jaglinskis, Viktoras Kažys, Arūnas Kaminskas ir Egidijus Laužikas. Pastarąjį LAT teisėją lydėjęs buvęs prokuroras, dabar advokatu dirbantis Mindaugas Dūda žurnalistams pareiškė: „Mes laikomės pozicijos, kad nieko nekomentuojame.“
Šaltinių teigimu, pačius teisėjus ir jų gynėjus iš esmės nudžiugino, kad TT esą neturi jokios rimtos jų kaltumą įrodančios medžiagos. Tarybai esą pateikta tik ta informacija, kuri sutampa su viešai žinomais įtarimais dėl korupcijos. Tačiau jei duomenys nėra konkretūs, detalūs, iš Temidės tarnų luomo stumiami teisėjai gali tikėtis, kad bent kol kas nebus pakankamo pagrindo juos galutinai nušalinti.
A.Kaminskas ir H.Jaglinskis BNS sakė nesutinkantys su pareikštais įtarimais, tačiau detaliau situacijos nekomentavo. E.Laužikas ir V.Kažys anksčiau yra viešai neigę jiems pareikštus įtarimus, primena BNS.
„Dar iš Zagrecko neišmokai – portfelį nešiojies“, – šmaikštavo geros nuotaikos nepraradęs R.Rainys, advokatui Andriui Baranskiui primindamas korupcijos byloje minimo advokato Drąsučio Zagrecko situaciją: specialiųjų tarnybų jau sektas teisininkas savo darbiniame lagamine prieš pat suėmimą buvo aptikęs pasiklausymo įrangą.
„Dar iš Zagrecko neišmokai – portfelį nešiojies“, – šmaikštavo korupcija įtariamas teisėjas R.Rainys, kitam advokatui priminę skandalą dėl „blakės“.
Dėl patarimų Lietuvos Respublikos Prezidentui trijų teisėjų karjeros klausimais TT nariai jau buvo susirinkę lygiai prieš savaitę, tačiau tuomet kilo objektyvių kliūčių.
Du teisėjai – Valdimaras Bavėjanas ir E.Laužikas, pareiškė nenorintys, kad jų likimas būtų sprendžiamas jiems už akių. Todėl šie Temidės tarnai panoro visų pirma susipažinti su Teisėjų tarybos turima medžiaga apie juos, o tuomet ir patys dalyvauti klausimų svarstyme, kurie formuluojami taip:
Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Valdimaro Bavėjano atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą;
Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Egidijų Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Visgi pats V.Bavėjanas rugpjūčio 9 d. NTA rūmuose nepasirodė.
Šį penktadienį sutartu laiku visi posėdžio dalyviai buvo susirinkę, pasirodė ir teisėjų klausimus kuruojanti prezidento patarėja, tačiau buvo pranešta, kad patiems TT nariams nespėjus susipažinti su turima medžiaga, visų klausimų svarstymas atidedamas maždaug iki 11 val. Realiai neplanuota pertrauka užsitęsė dar ilgiau, iki vidurdienio.
Tik 12.12 val. TT posėdžių salės durys prasivėrė ir padėjėja pakvietė užeiti vidur E.Laužiką su advokatu M.Dūda. Vėliau vienas po kito į salę pakviesti ir kiti teisėjai. Tačiau jie iš jos išeidavo be jokio galutinio sprendimo, galima sakyti, vyko tarpinė klausimų svarstymo stadija.
„Gal kažką ir turiu pasakyt, bet geriau patylėsiu protingai“, – replikavo iš TT slapto posėdžio salės išėjęs R.Rainys.
Po tarpinių pertraukų teisėjai vėl būdavo kviečiami į pagrindinę salę galutiniam neviešam tarpiniam aptarimui. Jam pasibaigus, teisėjai TT verdikto nežinojo.
LAT teisėjas E.Laužikas su savuoju advokatu popietę skubėjo išvykti iš NTA būstinės, nieko nekomentavę. Jiedu aiškino, kad net patys nežino, kada TT E.Laužiko atžvilgiu ketina skelbti verdiktą.
Išsamiausią komentarą po šiandienio neeilinio Teisėjų tarybos posėdžio pateikė V.Kažys, atskleidęs su vadinamuoju korupcijos skandalu susijusių konkrečių detalių ir žmogiškai papasakojęs, kaip pastaruoju metu gyvena, kai pateko į nepavydėtiną padėtį.
Ne tokį išsamų, bet jausmingą komentarą šiandieną žiniasklaidai pateikė ir teisėjas H.Jaglinskis. Tikėjimas yra gyvenimo pagrindas – pabrėžė Temidės tarnas, kuris vylėsi jam palankaus TT verdikto.
Teisėjas A.Kaminskas žiniasklaidai komentuoti nieko nepanoro.
TT nariai už uždarų durų dirbo dar kelias valandas.
Galiausiai pavakarę, apie 17 val., pirmininkas A.Valantinas paskelbė, ką Teisėjų taryba nusprendė dėl korupcija įtariamų teisėjų.
Medžiaga nepakankama, kad būtų galima padaryti tam tikras išvadas, jog buvo tam tikri faktai, kurie liudytų, kad pažemintas teisėjo vardas.
„Taryba šiandien priėmė sprendimą dėl penkių kolegų. Tris patarta atleisti, dėl dviejų tokio patarimo nedavėme. Medžiaga nepakankama, kad būtų galima padaryti tam tikras išvadas, jog buvo tam tikri faktai, kurie liudytų, kad buvo pažemintas teisėjo vardas. Dėl dar trijų kolegų klausimas atidėtas eiliniam tarybos posėdžiui, kuris vyks rugpjūčio 30 dieną“, – sakė A.Valantinas.
Teisininkų bendruomenėje nuomonės dėl Prezidentūros veiksmų vis dar yra išsiskyrusios. Vieni mano, kad remiantis nekaltumo prezumpcija, įtariamieji teisėjai neturėtų būti žlugdomi tol, kol jų kaltė nepatvirtinta arba nepaneigta įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Kiti mąsto taip, kaip liepos pabaigoje yra komentavusi Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė: „Yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. Žmogus, kuomet jis tampa teisėju, atsako už savo veiksmus ir kaip žmogus, ir kaip teisėjas.“
Kiek kitokia, nei minėtų dviejų teisėjų, dabar yra Konstantino Gurino situacija. Kaip tik ši rugpjūtį šiam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui sueina 65-eri. Tai formalus amžius, kuomet teisėjai be jokių išlygų yra išleidžiami užtarnauto poilsio, sulaukus pensinio amžiaus.
Tuo metu prezidentas prašo TT patarimo dėl K.Gurino atleidimo iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Penktadienį G.Nausėdos padarėja J.Šovienė pareiškė viltį, kad nepaisant Konstitucinio Teismo (KT) užimtumo, KT spės iki minėto teisėjo išėjimo į pensiją pateikti išaiškinimą, kaip šiuo atveju derėtų elgtis.
Pats K.Gurinas TT svarstymuose dalyvauti nepanoro.
Dar 5 šios dienos TT darbotvarkės klausimais susiję su likusių penkių korupcijos skandale minimų teisėjų atleidimu. Šalies vadovas yra kreipęsis į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio atleidimo iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Kaip skelbta anksčiau, iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.
Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
V.Karalius už kyšininkavimą jau nubaustas
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jau spėjo pripažinti Vilių Karalių kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam 37 tūkst. 500 eurų baudą.
Šiauliuose išnagrinėtos bylos duomenimis, 2018 m. rugsėjo mėnesį V.Karalius susitiko su kitu įtariamu asmeniu ir jam pasiūlė bei susitarė duoti 35 000 eurų kyšį siekdamas, kad šis, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų vieną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų. Bylą, kurią norėjo pinigais paveikti V.Karalius, nagrinėjo du korupcijos skandale minimi teisėjai: V.Kažys ir V.Bavėjanas. Pastarasis buvo kolegijos pirmininkas.
