Parlamentarai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.
Prieš savaitę Seimo narių grupė su V.Baku priešakyje kreipėsi į prokurorus prašydama daugiau informacijos apie teisėjų galimai atliktus nusikaltimus. Prokurorų atsakymai buvo gauti, juose nurodyta, kad teisėjų „pažeidimai pasireiškė įvairiomis formomis“.
Šiandien mes inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą.
I.Haase vardino, kad šie teisėjai galimai nepaisė duotos teisėjo priesaikos, nes, prokurorų duomenimis, teisėjai „piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teisėjų autoritetu, neteisėtai gavo asmeninės naudos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, teisėjų etikos kodekso nuostatas, nesavanaudiškumo ir skaidrumo principus, teisėjų padorumo ir pavyzdingumo, pareigingumo principus“.
„Šiandien mes inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą“, – teigė V.Bakas.
Pasak L.Kasčiūno, kad procedūra būtų pradėta beliko gauti vos du parašus iš būtinų 36, tačiau pažadėjusių pasirašyti Seimo narių esą yra daugiau nei du, todėl neabejojama, kad parašai bus surinkti dar trečiadienį.
V.Bako teigimu, tikimasi, kad apkaltos procedūra galės būti pradėta rugpjūčio pabaigoje šaukiamame neeiliniame Seimo posėdyje.
„Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo Statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais šie teisėjai nėra šiurkščiai pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir sulaužę duotos teisėjo priesaikos“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, delsimas pradėti apkaltą gali lemti, kad teisėjai išvis išvengs konstitucinės atsakomybės.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau yra inicijavęs korupcijos byloje įtariamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E.Laužiko ir Apeliacinio teismo teisėjų V.Bavėjano ir K.Gurino atleidimą. Pastarasis šiemet turėjo išeiti į pensiją.
Seimo nariai tvirtina, kad viena procedūra kitai netrukdys, nors pripažįsta, kad abiejų tikslas tas pats – atleisti teisėjus.
V.Bako teigimu, šis procesas yra unikalus ir tik Seimui, pagal Konstituciją, priklausantis dalykas, kad šie teisėjai negalėtų niekada grįžti į pareigas, netektų visų socialinių garantijų.
„Mūsų svertai Seime yra teisiškai stipresni“, – lygino L.Kasčiūnas.
BNS skelbia, kad teikime pradėti apkaltą rašoma, jog E.Laužikas šališkai veikė bylos baigtimi suinteresuotų žmonių naudai, nagrinėjant vieną Aukščiausiojo Teismo bylą, kur buvo peržiūrimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas.
Teisėjas taip pat kaltinamas susipažinęs su viena teisme nagrinėjama civiline byla neteisėtai teikęs šios bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims konsultacijas ir patarimus.
Anot apkaltos medžiagos, E.Laužikas ėmė dovanas ir atlygį iš Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, taip pat neteisėtai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė dėl bylos baigties paveikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją.
V.Bavėjanui apkalta inicijuota dėl to, kad už atlygį siekė paveikti Kauno apygardos teismo teisėją dėl palankaus nuosprendžio, Apeliacinio teismo darbuotoją dėl palankaus sprendimo paskirstant bylą konkrečiam teisėjui.
Jis taip pat kaltinamas siekęs paveikti Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis paskirtų vieną bylą, kurios baigtimi suinteresuotas pats V.Bavėjanas, nurodytai teisėjų kolegijai.
Tuo metu K.Gurinas kaltinamas neteisėtai veikęs priimant vieną sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį. Apkaltos dokumente taip pat rašoma, kad K.Gurinas paėmė neteisėtą atlygį iš Apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų.
V.Kažiui apkalta inicijuojama už tai, jog paėmė atlygį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėtoje byloje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir kad tokį sprendimą priėmė.
Teisėjai taip pat kaltinami gavę daugiau pasiūlymų dėl neteisėto poveikio ar atlygio, bet nepranešę apie tai atsakingoms institucijoms.
Šiuos duomenis Seimo nariai gavo iš Generalinės prokuratūros, vykdančios didelės apimties teisėjų korupcijos bylą.
Korupcijos byloje, be minimų, įtariami dar keturi teisėjai – Henrichas Jaglinskis iš Vilniaus apygardos teismo, Arūnas Kaminskas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gintaras Čekanauskas iš Kauno administracinio teismo ir Robertas Rainys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.
