Šioje byloje įtarimai pareikšti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui ir pačiai partijai, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui. Taip pat praėjusią kadenciją Seime dirbusiems Šarūnui Gustainiui ir Vytautui Gapšiui bei Darbo partijai.
Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu, šiuo metu jis yra pardavęs turėtas koncerno akcijas ir pasitraukė iš jo veiklos. Įtarimai byloje pareikšti ir pačiam koncernui.
Prokuratūra 15min informavo, kad šiuo metu įtariamieji jau susipažino su byla, ji perduota ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Justui Lauciui.
„Apie priimtą procesinį sprendimą informuosime visuomenę“, – į klausimą, kada byla pasieks teismą, atsakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Beje, 15min šaltiniai užsimena, kad būtent prokuratūra galbūt gali siekti neviešo bylos nagrinėjimo, tačiau šiuos gandus R.Stundienė atsisakė komentuoti.
E.Masiulis: „Jaučiu savo teisumą“
Bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 10 d. E.Masiulis šalia Seimo esančioje stovėjimo aikštelėje susitiko su R.Kurlianskiu, paėmė iš jo 106 tūkst. eurų ir įkišo juos į degtinės dėžutę. Po dviejų dienų dėl šio susitikimo į tuomet Liberalų sąjūdžiui vadovavusio politiko duris pasibeldė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.
Iki tol kaip viena iš favoričių laimėti artėjančius Seimo rinkimus įvardintas Liberalų sąjūdis gavo smūgį, nuo kurio neatsitiesė iki šiol, o kaip vienas iš realiausių kandidatų į premjerus tuomet minėtas E.Masiulis turbūt jau visam laikui liko išbrauktas iš politikos padangės.
Teisėsauga įtaria, kad pinigus politikas paėmė mainais už pagalbą „MG Baltic“ naudai paveikiant Vartojimo kreditų įstatymo pataisų priėmimą Seime, nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena statybų ir įtakos parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui sostinėje. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
Pats politikas neneigia paėmęs didžiulę sumą iš R.Kurlianskio, tačiau 106 tūkst. eurų vadino paskola nekilnojamojo turto verslui plėtoti, o oficialiai nedeklaravo šių pinigų dėl „beprotiškos gyvenimo skubos“.
E.Masiulis kol kas nenori plačiau komentuoti bylos medžiagos, nors pripažįsta, kad dar kovo 12-ą pateikė krūvą prašymų prokurorams ir iki šiol laukia atsakymų.
„Kai sulauksime atsakymų, tuomet, prieš darant kažkokius veiksmus toje byloje, planuoju organizuoti spaudos konferenciją, kur tikrai visus informuosiu apie tai, ką pamatėme toje byloje“, – 15min sakė E.Masiulis.
Ko konkrečiai prašė prokurorų, pašnekovas nepanoro atskleisti. Anot jo, tą daryti būtų nekorektiška. Tačiau buvusi liberalų pažiba tikina, kad susipažinęs su medžiaga visiškai tiki savo teisumu.
„Esu suinteresuotas maksimaliu skaidrumu ir viešumu, nes jaučiu savo teisumą. Norėčiau, kad byla būtų nagrinėjama viešai. Dabar, kai susipažinau su šita byla, matau ir netgi noriu, kad visuomenė žinotų“, – sakė buvęs politikas.
Esu suinteresuotas maksimaliu skaidrumu ir viešumu, nes jaučiu savo teisumą, – sakė E.Masiulis.
R.Kurlianskis pakeitė advokatą
Tą pačią dieną, kai STT agentai apsilankė E.Masiulio namuose, buvo sulaikytas ir R.Kurlianskis. Jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleido 20 dienų.
„Mano kliento pozicija yra neteikti komentarų, kol neprasidės bylos nagrinėjimas teisme“, – 15min sakė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
Šiuo metu byloje verslininkui atstovauja S.Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jį gynė įžymus teisininkas Romualdas Mikliušas.
„Aš toje byloje daugiau nedalyvausiu, gal jums netikėta naujiena, todėl nelabai daug ką ir galėčiau komentuoti, – atsakė R.Mikliušas, kai 15min pabandė pasiteirauti jo apie bylą. – Nutarė taip klientas, yra čia kažkokių niuansų, žinot, kaip būna, pas advokatą ir klientą visokių niuansų, šiai dienai yra toks sprendimas.“
Pats R.Kurlianskis šio fakto nesureikšmino ir aiškino, kad taikoma visiškai normali praktika, kai ikiteisminio tyrimo metu pasirenkamas vienas advokatas, o teisminio nagrinėjimo metu klientas yra atstovaujamas kitų gynėjų.
„Daugiau nekomentuosiu, – paklaustas, kodėl atsisakė advokato paslaugų, sakė R.Kurlianskis ir iškart pridūrė. – Mes su ponu Mikliušu turėjome sutartį ikiteisminio tyrimo laikotarpiui, kadangi ikiteisminis tyrimas baigėsi, mes turėjome terminuotą sutartį.“
V.Gapšys įžvelgia politikavimą
Teisėsauga buvusį Darbo partijos narį V.Gapšį įtaria priėmus 27 tūkst. eurų kyšį, dalis jo užmaskuota kaip nuolaida už jo buvusios partijos politinę reklamą, transliuotą per „MG Baltic“ koncernui priklausančią televiziją, kita dalis suteikta kaip parama viešajai įstaigai.
V.Gapšys įtariamas galėjęs veikti koncerno naudai Seime svarstant Pelno mokesčio ir Vartojimų kredito įstatymų pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius– Utena projekto.
Kalbėdamas su 15min V.Gapšys tikina, kad jo advokatas Saulius Juzukonis vos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl visų jam pareikštų įtarimų.
„Taip ir vertiname šią bylą, ji turi būti nutraukta, nėra jokių įrodymų, sumakaluoti faktai, sudėliotos įvairios interpretacijos, tik tiek. Prašymas nutraukti tyrimą motyvuotas net ta pačia surinkta medžiaga, ji patvirtina priešingus faktus nei sako prokurorai.
Patys įsivaizduojate, dvejus metus prokurorai slėpė tą medžiagą, nerodė jos. O kai parodė, prokurorai patys akivaizdžiai supranta, kad neatitinka datos, kad faktai ir net pokalbių turiniai kai kuriais atvejais rodo priešingus dalykus nei jie sako“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, jis nesitiki, kad jo prašymas bus patenkintas, nes, anot V.Gapšio, ši byla – grynas politinis žaidimas. Jis lygino savo padėtį su konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu ir tikino, kad pastarajam pareikšti lygiai tokius pat įtarimus yra kur kas daugiau pagrindo, tačiau kadangi jis priklauso konservatorių partijai, tai padaryta nebuvo.
Vienas pokalbis gal trijų ar keturių valandų trukmės, vakarieniavom su D.Mockum, R.Kurlianskiu, tai ne kaip nors kitaip turbūt vakarieniavom nei G.Landsbergis, tik ne tokiame prabangiame restorane, – sakė V.Gapšys.
„Kadangi buvau Darbo partijoje, reikėjo atverti kelią kitiems politikams, kažką nustumti, tai pasinaudojo tokiais metodais, – sakė V.Gapšys. – Tikiuosi, kad visi užfiksuoti pokalbiai greičiau pasieks teismą ir teismas bus toks protingas ir paviešins tuos pokalbius. Kaip iš to suformuluojamos bylos, advokatai dėl tokių dalykų yra susiėmę už galvų. Kalbėti apie tai, kad dar dėl to apie kažką ginčytis teisme. Ką ten ginčytis?“
Anot jo, kaltinimai, kad kaip kyšis buvo gauta parama VŠĮ „Meno ir sporto projektai“ yra visiškas absurdas, nes jis nėra nei šios organizacijos steigėjas, nei kažkaip su ja susijęs.
„Ta pati Š.Gustainio pataisa, apie kurią su R.Kurliansku kalbėjo ir L.Kasčiūnas, aš apie tą pataisą nekalbėjau. Bet man įtarimai yra, o L.Kasčiūnui kažkodėl nėra“, – sako V.Gapšys.
Paklaustas, apie ką ir kokie pokalbiai buvo įrašyti, pašnekovas teigė, kad nieko kompromituojančio teisėsauga neturi.
„Pokalbių yra gal 6. Vienas pokalbis gal trijų ar keturių valandų trukmės, vakarieniavom su Darium Mockum, R.Kurlianskiu, tai ne kažkaip kitaip turbūt vakarieniavom nei G.Landsbergis, tik ne tokiame prabangiame restorane.
Pokalbis buvo apie keliones. Mockus pasakojo, kaip studijavo Japonijoje, aš papasakojau, kaip buvau komandiruotėje Vietname. Ir viename epizode jie užsimena, kas jiems aktualu, bet tai gal minutės pokalbis ir tarp klausimų yra ir Vilniaus-Utenos kelias ir aš atsakau, kad tas klausimas išsisprendęs, liko tik balsavimas, ir iš to padaro bylą. Tai yra net ne absurdas, tai žemiau absurdo lygio“, – įsitikinęs buvęs darbietis.
Š.Gustainis: „Byla fabrikuojama“
Seimo narys ir buvęs liberalas Š.Gustainis įtariamas priėmęs beveik 9 tūkst. eurų kyšį, kuris buvo perduotas kaip parama viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.
Teisėsauga įtaria, kad Š.Gustainis už šią paramą registravo „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas, jis įtariamas kyšininkavimu.
„Buvau nusiteikęs nieko nekomentuoti iki teismo ir ramiau gyventi. Komentuoti nėra ką, kaip buvo fabrikuojama byla, taip ir yra. Nei aš, nei mano advokatas neišskaitė medžiagoje nei mano kaltės, nei jokių įrodymų. Mano pozicija lieka tokia pati, kaip ir išgirdus apie kaltinimus. Aš nepadariau nieko, kas yra antiįstatymiška ir jokių įrodymų byloje nėra“, – sakė Š.Gustainis.
Jis pridūrė, kad sieks savo tiesą apginti teisme ir tikisi viešo bylos nagrinėjimo: „Visuomenė turi žinoti viską, kas buvo daroma šioje byloje ir kaip buvo pritempinėjama.“
Paklaustas, ar neteko girdėti, kad prokuratūra gali siekti neviešo bylos nagrinėjimo, Š.Gustainis teigė tokių kalbų negirdėjęs, tačiau pridūrė nenustebsiantis, jei taip įvyktų.
„Kaip viskas vyksta, kaip atrašoma į prašymus ir skundus raštai, viskas būtų natūrali suplanuoto proceso tąsa“, – atsakė jis.
Komentuoti nėra ką, kaip buvo fabrikuojama byla, taip ir yra, – sakė Š.Gustainis.
G.Steponavičius: „Įrodymų nėra“
Teisėsauga mano, kad vienas iš buvusių Liberalų sąjūdžio vadovų G.Steponavičius tarėsi su R.Kurlianskiu dėl neteisėto partijos finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“. Už tai jis įtariamas balsavęs už „MG Baltic“ naudingus teisės aktus. Jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.
Jis neneigia, kad kalbėjo dėl paramos organizacijoms su verslininku, tačiau neigia daręs kažką nusikalstamo.
„Nematau tiesioginių įrodymų ir priežastinio ryšio tarp gautos paramos iš „MG Baltic“ koncerno atitinkamoms visuomeninėms organizacijoms ir mano, kaip Seimo nario, veiksmų vykdant savo pareigas. Nėra jokio priežastinio ryšio“, – 15min sakė jis.
Anot jo, teisėsaugos vykdytas tyrimas tikrai nebuvo nei objektyvus, nei išsamus, todėl yra pateikęs prašymus prokuratūrai, tačiau juos komentuoti atsisakė.
„Ne, procesinių veiksmų tikrai negaliu komentuoti, tik tiek galiu pasakyti, kad tie veiksmai nebuvo skirti nei pratęsti susipažinimo su byla terminą, nei kaip nors kitaip vilkinti procesą, nes esu suinteresuotas, kad visa tai kuo greičiau keliautų į teismines institucijas ir ten būtų sudėlioti visi taškai ant i“, – sakė politikas.
Kalbėkime apie tai, ar tikrai dabar gali būti baudžiamas juridinis asmuo už tai, ką kažkada prieš porą metų ar kurį kitą laiką darė buvęs ar buvę vadovai, – svarstė Liberalų sąjūdžio advokatas.
Liberalų sąjūdis neatsakingas?
Įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo taip pat pareikšti ir Liberalų sąjūdžiui. Partijos advokatas Raimundas Jurka tikina, kad su įtarimais nesutinka.
„Mūsų akimis žiūrint, tie asmenys, buvę vadovai, iš esmės tai greičiausiai darė už nugaros. Liberalų sąjūdis, kaip politinė partija, įsitikinusi, kad kaltės negali būti“, – teigė jis.
Advokatas tikina, kad jokių prašymų dėl kaltinimų pakeitimo ir patikslinimo neteikė ir nesiruošia teikti, nes iš esmės neigia pareikštus įtarimus.
„Prašymas keisti kaltinimą skambėtų lyg mes ir matome kaltę, bet pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Mes išvis nematome tyčios, tai yra kaltės. Liberalų sąjūdis ne kartą yra viešai paskelbęs, kad mes neginčijame tam tikrų faktinių aplinkybių, tačiau pats juridinis asmuo atsiriboja nuo atsakomybės“, – sakė R.Jurka.
Anot jo, dabartiniai partijos vadovai laukia, kol byla atsidurs teisme ir tuomet, kai bus apklausti visi liudytojai ir proceso dalyviai, išaiškės visa tiesa.
„Klausimas, ar kiti įtariamieji, kurie minimi įtarimuose, kadaise vadovavę ar atstovavę partijai, ar jie tam tikrus veiksmus atliko su partijos pritarimu. Kalbėkime apie tai, kad partija, kaip juridinis asmuo, be abejo, nėra gyvas objektas, tačiau yra vidiniai partijos organai, valdyba ir panašiai.
Klausimas, ar tai buvo derinama. Tokių duomenų šiandien neturime. Mūsų turimais duomenimis, valdyba tikrai nežinojo. Nekalbu apie tuo metu buvusius asmenis, tačiau kalbėkime apie tai, ar tikrai dabar gali būti baudžiamas juridinis asmuo už tai, ką kažkada prieš porą metų ar kurį kitą laiką darė buvęs ar buvę vadovai“, – sakė jis.
„MG Baltic“ atstovas: koncerno kaltė nėra nustatyta
Teisėsauga įtaria koncerną „MG Baltic“ papirkimu ir prekyba poveikiu, tačiau jų atstovai atsiriboja nuo buvusio viceprezidento R.Kurliansko ir tikina, kad kaltinimai nepagrįsti.
„Kaip koncerno atstovas vertinu bylą taip, kad koncerno kaltė nėra nustatyta, o galutinį vertinimą nustatys teismas“, – sakė koncernui atstovaujantis advokatas Linas Belevičius.
Anot pašnekovo, ikiteisminio tyrimo metu koncernas jau pateikė skundą dėl nepagrįstų įtarimų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
„Ikiteisminio tyrimo metu koncerno pozicija buvo išreikšta, buvo teikiamas skundas, kad pateiktas pranešimas apie įtarimą nėra pagrįstas, prokuroras laikosi kitos nuomonės, tad ginčas persikels į teismą.
Mūsų manymu, įtarimai yra nepagrįsti, prokuroras tą medžiagą vertina kitaip. Teisiniame ginče kiekviena šalis turi savo poziciją ir ją bando įrodyti, mes bandysime įrodyti savo poziciją“, – sako L.Belevičius.