Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, nepasitikėjimas kyla iš neskaidrumo ir korupcijos. Apie tai praėjusį trečiadienį jis diskutavo kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru Roku Masiuliu bei 15min žurnaliste Birute Davidonyte diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ ir verslo teisės advokatų kontoros „TRINITI“ inicijuotoje diskusijoje, skirtoje sėkmės kovoje prieš korupciją paieškoms.
Akivaizdūs teigiami pokyčiai
Diskusijos moderatorius Linas Sabaliauskas žiūrovams, susirinkusiems Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei stebintiems transliaciją LRT.lt portale, įvardijo šiuos korupcijos padarinius: sumažėjusį pasididžiavimą savo valstybe, susilpnėjusią ekonomiką, vis didėjantį neteisingumo pojūtį, su kuriais daugybė mūsų tautiečių kovoja paprasčiausiai emigruodami į kitas šalis.
Vis tik prelegentai pastebėjo, kad korupcijos lygis šalyje sparčiai mažėja, ypač, kai kalbama apie kyšininkavimą. Nors dažnai tai – tik labai smulki problemos forma, ji visiems pastebima ir patiriama kasdien, todėl kuria bendrą neigiamą įspūdį.
Tiesa, per pastaruosius kelerius metus tokios įstaigos kaip Lietuvos kelių policijos tarnyba smarkiai apsitvarkė. S.Muravjovo teigimu, vos 6 iš 100 susiduria su kyšininkavimu šioje srityje, kai anksčiau prisipažindavo kas ketvirtas.
B.Davidonytė savo ruožtu pasidžiaugė, kad ir dideles grynųjų sumas nešti įtakingiems asmenims darosi nebepriimtina. Visgi ji pastebėjo, kad korupcija įgauna sudėtingesnes formas, darosi komplikuotesnė, todėl sunkiau aptinkama.
Susisiekimo ministras patvirtino šį teiginį iliustruodamas asmeniniu pavyzdžiu, su kuriuo jam teko susidurti dirbant „Klaipėdos naftoje“. Iki jam pradedant vadovauti, viena bendradarbiaujanti įmonė į sandėrius sugebėdavo įpainioti tris skirtingas korupcijos formas, kurių rezultatas – prarasti valstybės pinigai.
Nors R.Masiuliui galima priskirti daug nuopelnų kovos su korupcija srityje, pats ministras tikina, kad visų žmonių indėlis čia nepaprastai svarbus. Jo įsitikinimu, labai svarbu yra netylėti, pamačius įtartinų dalykų, apie juos pranešti ir imti taisyti.
Jam antrino ir B.Davidonytė, kuri atkreipė dėmesį, jog dalis žmonių paprasčiausiai bijo tą padaryti. Visgi visuomet galima kreiptis į žurnalistus ar kitas atsakingas institucijas anonimiškai. Tylėjimas, pasak jos, galėtų būti prilyginamas prisidėjimui prie korupcijos, todėl sužinojus apie galimus atvejus užsimerkti nederėtų.
Tikslas – teisingumas, ne nuteisimas
Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad viešumas yra vienas svarbiausių ginklų kovoje prieš korupciją. Visgi R.Masiulis pastebi, kad ši kova neturėtų tapti prielaida susidorojimui. Svarbu suvokti, jog mes neturime teisės skubėti neteisingai apkaltinti. B.Davidonytė su tuo sutinka ir pabrėžia, kaip svarbu yra žurnalistams prisiimti atsakomybę už savo žodžius, patikrinti kiekvieną faktą, prieš iškeliant juos į viešumą.
Atsakomybės stoka, panašu, visgi kamuoja politinių partijų lyderius – S.Muravjovas pasigenda šios jų savybės ir teigia, jog jie turėtų demonstruoti lyderystę bei prisiimti atsakomybę už savo partijos narių veiksmus, užuot susilaikę nuo komentarų. Visgi jis pastebi, kad reputacija šiandieninėje Lietuvos visuomenėje darosi svarbesnė ir tai, pasak jo, yra ženklas, jog mes judame Vakarų link.
Kompleksinio sprendimo paieškos
Kad korupcija yra kompleksiška, daugiasluoksnė problema, sutiko visi diskusijos dalyviai. Tad ko reikia, kad ji būtų išspręsta?
S.Muravjovas siūlo pradėti nuo pamatuojamų tikslų, kuriuos turėtų išsikelti pačios įmonės, parengti aiškų veiksmų planą ir imtis jo vykdymo. Pasak jo, mes turime galybę teorinių priemonių kovai su korupcija, ir dabar atėjo metas jas panaudoti praktiškai.
Žurnalistės B.Davidonytės teigimu, viešumas, skaidrumas ir atvirumas yra svarbiausi sėkmės elementai šioje kovoje.
Susisiekimo ministras išsakytas mintis papildė kiek kompleksiškesniais pasiūlymais – jo teigimu, labai svarbu išauginti naują, teisingą vadovų kartą. Jis taip pat nesibodi ir griežtesnės kontrolės valstybės įstaigose. Galų gale, R. Masiulis pažymi, kad valstybiniame sektoriuje privalo būti keliami atlyginimai. Korupcija, pasak ministro, kyla iš skurdo ir godumo, tad būtent didesni atlyginimai ir griežtesnė kontrolė padėtų suvaldyti šias priežastis.
