„Jei mūsų ligoninę lygintumėte su tokiomis didelėmis ligoninėmis kaip Kauno ar Santaros klinikos, tai, žinoma, mes viešųjų pirkimų vykdome mažiau. Tačiau kiekis yra pakankamas, jog šiuos procesus tobulintume ir siektume maksimalaus skaidrumo“, – teigia ligoninės viešųjų pirkimų specialistė Audra Žurauskaitė.
Per metus – iki 1 mln. eurų
RVPL specialistės teigimu, ligoninė viešųjų pirkimų pagalba daugiausia įsigyja elektros ir santechnikos prekių. Taip pat nemažai įsigyjama vaistinių preparatų, o greitu metu planuojama vykdyti viešąjį pirkimą ir maisto produktų tiekėjams. Praėjusių metų duomenimis, ligoninė viešiesiems pirkimams išleido beveik 1 mln. eurų. O nuo šių metų pavasario visi ligoninės viešieji pirkimai, kurių vertė lygi arba didesnė nei 10 tūkst. eurų be PVM, buvo perduoti pagal įgaliojimą vykdyti viešajai įstaigai CPO.LT (toliau – CPO).
Daugiau skaidrumo – augantis pasitikėjimas
Ligoninės vadovo patarėjo Dano Bakšos teigimu, CPO yra nepriklausoma nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kas turėtų užtikrinti veiklos nešališkumą ir viešųjų pirkimų skaidrumo augimą. Be to, dabar laukia dar vienas svarbus žingsnis: reikia optimizuoti pačias pirkimų perdavimo operacijas. Tai leistų dar labiau suefektyvinti pirkimą: sumažinti laiko ir finansinius kaštus. RVPL yra pasiryžusi pereiti šį procesą, nes žvelgiant į galutinį tikslą svarbiausia yra visuomenės pasitikėjimas.
Sutaupoma lėšų
„Kalbant konkrečiau, pirkimus perkėlusi įstaiga gali sutaupyti lėšų, nes gali sumažinti viešųjų pirkimų specialistų skaičių bei sutaupyti lėšų gaudama geresnes kainas. Ir valstybė gali sutaupyti lėšų dėl minėtų priežasčių bei dėl mažėjančio pirkimų procedūrų skaičiaus. Pavyzdžiui, 2016 metais Lietuvoje atlikta viešųjų pirkimų už 4,6 mlrd. Eur, tačiau vien viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo sąnaudos siekė virš 95 mln. Eur“, – pirkimo per CPO LT privalumais dalinasi patarėjas.
Ar pretenzijos pagrįstos?
Kaip ir daugelis kitų perkančiųjų organizacijų, taip ir ši ligoninė, pasitaiko, kad sulaukia skundų ir pretenzijų dėl vykdomų viešųjų pirkimų. Per pastaruosius metus psichiatrijos ligoninė yra gavusi pretenzijų dėl perkančiųjų konkurenciją galimai ribojančių techninių reikalavimų, taip pat dėl jų kvalifikacijos įvertinimo. „Tai gana natūralu. Kiekvienas tiekėjas yra suinteresuotas laimėti, tad visokiais būdais bando įsiūlyti savo prekes, paslaugas ar darbus. Nors ne visada pretenzijos būna pagrįstos, ją gavę visuomet stengiamės išsamiai išnagrinėti. Jei nustatome, kad ji pagrįsta, pretenziją tenkiname. Esant reikalui, net ir keičiame pirkimo sąlygas taip, kad būtų neribojama konkurencija ir būtų užtikrintas esminių viešųjų pirkimų principų laikymasis“, – sako viešųjų pirkimų specialistė A. Žurauskaitė.
Pašnekovė prisimena, jog vykdant vieną viešąjį pirkimą dėl maisto tiekimo buvo gauta pretenzija iš tiekėjo, kuris liko antroje vietoje: „Jis skundė laimėjusį tiekėją dėl kvalifikacijos atitikimo reikalavimo. Tuomet kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir išsiaiškinome, jog mes viską atlikome ir įvertinome gerai. Tad pretenzija nebuvo patenkinta“.
Svarbi vidaus politika
Sveikatos priežiūros įstaigose vis dar aktuali ir smulkioji korupcija – tarp gydytojų bei pacientų. Tad labai svarbu, jog įstaigos viduje būtų aiškios ir apibrėžtos taisyklės, paisoma korupcijos prevencijos. Ligoninės vadovybė praėjusiais metais parengė antikorupcinės politikos deklaraciją, pagal kurią įgyvendinta daug priemonių ligoninės viduje. O visi darbuotojai yra supažindinti su antikorupcine politika bei jos taisyklėmis. Jie perspėti, kur turėtų kreiptis, jei tarp kitų asmenų pastebėtų korupcijos apraiškas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
