Liberalai per rinkimus į skolas įlenda ne pirmą kartą. Dar 2012-aisiais, kai vyko Seimo rinkimai, partija metus baigė turėdama 154 tūkst. eurų skolų. Tiesa, kitais metais partija pataupė ir 2013-uosius baigė atidavusi skolas ir sutaupiusi 154 tūkst. eurų.
Tačiau 2014-aisiais vėl vyko rinkimai į Europos Parlamentą ir laisvą Seimo nario vietą Žirmūnų rinkimų apygardoje. Ir liberalai vėl ėmė grimzti į skolas.
2014-aisiais Liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijai nepakako valstybės dotacijos ir iš nario mokesčio bei piliečių paramos surinktų lėšų. Partija ėmė paskolą iš Šiaulių banko. Kokio dydžio buvo paskola, liberalai nenurodo.
Žinoma tik tiek, kad 2014 metų pabaigoje liberalai buvo prasiskolinę 74 tūkst. eurų, o 2015-aisiais jų vėl laukė rinkimų kova.
Pernai vykusiems tiesioginiams merų ir savivaldybių rinkimams liberalai vėl skolinosi iš Šiaulių banko. Metus jie pabaigė nesumokėję 179 tūkst. eurų skolos, o bendra skola viršijo ketvirtį milijono eurų.
Pernai klausiamas, kaip grąžins partijos skolas, tuometis partijos pirmininkas Eligijus Masiulis tikino, kad skolos – įprastas dalykas ir jas padengti ketino iš šiųmetės valstybės dotacijos.
„Skola yra normalus dalykas. Turbūt 80 proc. Lietuvos žmonių turi skolų, pasiėmę kreditus. Mes taip pat paėmę kreditą iš banko. Kadangi partija gauna valstybės dotacijas, iš jų ir planuojame skolas atiduoti", – paklaustas, kaip ketina panaikinti skolas, dienraščiui „Kauno diena“ 2015-ųjų pabaigoje sakė E.Masiulis.
Dotacijos pakako tik skoloms padengti
Liberalų sąjūdis šiuos metus pasitiko su 253 tūkst. eurų skola. Taip jau sutapo, kad labai panašią sumą pinigų grynaisiais šiemet gegužės 12 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai rado tuomečio partijos pirmininko E.Masiulio namuose.
Šiemet liberalų skolos dar ūgtelėjo. Per tris šių metų mėnesius pradėjusi ankstyvą rinkimų kampaniją partija įsiskolino dar 67 tūkst. eurų. Taigi balandį prasidėjusią Seimo rinkimų kampaniją liberalai pasitiko su 320 tūkst. eurų skolų.
Milijono rankų paspaudimo nebus. Vizitų su kemperiu per Lietuvą turbūt nebebus, – sako E.Gentvilas.
Tada liberalus pasiekė pusė šiųmetės valstybės dotacijos – 328 633 eurų. Partija informavo iš dotacijos grąžinusi visą paskolą Šiaulių bankui – 228 tūkst. eurų ir apmokėjusi dalį skolų tiekėjams – 90 tūkst. eurų.
Likusius 10 tūkst. eurų partija balandžio pabaigoje pervedė į Seimo rinkimų sąskaitą.
Likusią pusę šiųmetės valstybės dotacijos – apie 330 tūkst. eurų liberalai gaus tik lapkritį, todėl rinkimų kampanijai jiems teko ieškoti kitų šaltinių.
Pasiėmė dar vieną paskolą
Pritrūkę pinigų rinkimams ir partijos veiklai šiemet gegužę liberalai vėl kreipėsi paskolos į Šiaulių banką.
Gegužės pradžioje, dar prieš kratas buvusio partijos pirmininko E.Masiulio namuose ir jam pareikštus įtarimus kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu, liberalai pagal „Kredito linijos“ sutartį iš Šiaulių banko pasiskolino 400 tūkst. eurų. Pagal šią sutartį, partija turės paskolą grąžinti iki 2018 metų gegužės 5 d.
Dalį skolintų lėšų – 37 tūkst. eurų liberalai jau spėjo pervesti į rinkimų sąskaitą.
„Partija turi savo sąskaitose 283 827 eurų. 2016 m. partija planuoja baigti be skolų tiekėjams“, – 15min nurodė Liberalų sąjūdis.
Šių metų partijos rinkimų biudžetas dar nėra patvirtintas.
Tačiau praėjusiems rinkimams liberalai netaupė. Štai Europos Parlamento rinkimams 2014-aisiais Liberalų sąjūdis išleido apie 340 tūkst. eurų. Pernai vykusiems savivaldos rinkimams – 603 tūkst. eurų.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra paskelbusi, kad šių metų Seimo rinkimams partijos daugiausia galės išleisti po 2,2 mln. eurų, jeigu kels kandidatus ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir visose vienmandatėse.
Fiziniai asmenys galės aukoti iki 7570 eurų, o kandidatai savo politinei kampanijai galės skirti iki 15 140 eurų.
Keis rinkimų strategiją
Iki partiją sukrėtusios korupcijos skandalo, kai buvusio partijos lyderio namuose buvo rasti 250 tūkst. eurų grynaisiais ir jis sulaukė įtarimų savo ir kitų naudai paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, užsiėmęs prekyba poveikiu ir neteisėtai praturtėjęs, liberalai buvo gerokai pasistūmėję vykdydami rinkimų kampaniją.
E.Masiulis buvo apvažiavęs dalį Lietuvos ir gyrėsi paspaudęs 50 334 rankas.
Tačiau dabar, kai E.Masiuliui pareikšti įtarimai, kai jis atsisakė Seimo nario mandato, atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto ir sustabdė narystę partijoje, liberalams teks ieškoti naujų kelių įtikinti rinkėjus, kad rudenį verta balsuoti už Liberalų sąjūdį.
Liberalai jau yra paskelbę, kad artimiausiu metu atliks išsamų partijos finansų auditą ir išsiaiškins, ar iki šiol partijos pinigai buvo leidžiami sąžiningai, ar visi lėšų šaltiniai buvo skaidrūs.
Partija ieško ir viešųjų ryšių agentūros, kuri galėtų padėti bent kažkiek atkurti liberalų reputaciją. Per Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus liberalams talkino „Bosanova“. Ar ši agentūra bus pasirinkta ir Seimo rinkimams, dar nežinia.
Partijos rinkimų sąrašo lyderiu būsiantis ir ateities premjeru įvardintas Seimo narys Eugenijus Gentvilas sako, kad liberalai nekeis tik vieno – ir toliau mėgins rinkėjams kalbėti apie sąžiningą politiką.
„Aišku, kad strategija keisis. Milijono rankų paspaudimo nebus. Vizitų su kemperiu per Lietuvą turbūt nebebus. Dabar apskritai kažkokius kampus turime gryninti. Aš esu už tai, ir esu pasisakęs, kad mes ir toliau turime kalbėti apie skaidrią, nekorumpuotą politiką. Daug kas šypsosis, šaipysis ar tyčiosis, bet aš galvoju, kad tokia turi būti politika, nepaisant to, kas atsitiko prieš keliolika dienų“, – sakė E.Gentvilas.
Jis neskaičiavo, ar pasiskolintų 400 tūkst. eurų pakaks rinkimų kampanijai finansuoti.
Naujas laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius laiko atsakyti į 15min klausimus apie partijos finansus ir būsimą rinkimų kampaniją nerado nei trečiadienį, nei ketvirtadienį.