LAT pirmininkas R.Norkus penktadienį popiet susitiko su teisėju V.Aiduku ir iš jo išgirdo įvykių versiją.
„Jis patvirtino, kad vakar buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis pateikė savo įvykių versiją, kurios aš negaliu komentuoti, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir aš patenkinau jo prašymą suteikti teisėjui dviejų savaičių atostogas“, – teigė R.Norkus.
Teismo pirmininko teigimu, atostogų suteikimas yra vienintelė galimybė šioje situacijoje.
„Atostogų suteikimas apskritai yra vienintelė galimybė, kurią Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi savo arsenale užtikrinant, kad teisėjas nenagrinėtų bylų. Bent jau laikinai. Kadangi Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neturi įgaliojimų sustabdyti teisėjo funkcijas. Tokią kompetenciją turi tik Seimas, jei prieš teisėją yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, o tarp Seimo sesijų – prezidentė. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas prieš teisėją V.Aiduką nėra pradėtas“, – sakė R.Norkus.
Atostogų suteikimas apskritai yra vienintelė galimybė, kurią Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi savo arsenale užtikrinant, kad teisėjas nenagrinėtų bylų. Bent jau laikinai, – R.Norkus.
Pasak jo, pats teisėjas taip pat negali nusišalinti nuo pareigų. Jis gali nusišalinti tik nuo vienos ar kitos bylos, jei pareiškia, kad yra abejonės jo nešališkumu toje konkrečioje byloje.
„Tačiau ne apskritai nuo visų bylų nagrinėjimo“, – akcentavo R.Norkus.
Kiek išvis atostogų sukaupęs V.Aidukas, pirmininkas nežinojo. Teismo atstovės spaudai Dovilės Bružaitės duomenimis, teisėjas yra išleistas 3 dienų kasmetinių atostogų, o likusias – neapmokamų.
D.Bružaitė žurnalistams pranešė, kad paties V.Aiduko darbe penktadienį jau nėra, nors atostogos jam suteiktos nuo pirmadienio.
Patys tirti neketina
Taip pat R.Norkus nemano, kad LAT turėtų atlikti kokį nors vidinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip dirbo V.Aiduko vadovaujama teisėjų kolegija nagrinėjusi Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą.
„Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris atsakys į visus klausimus. Bet kokie administravimo veiksmais atliekami tyrimai galbūt iš dalies dubliuotų ikiteisminio tyrimo veiksmus ir vidinių tyrimų pagalba mes neturime tokių instrumentų išsiaiškinti aplinkybes, kurias gali nustatyti prokuratūra atlikdama ikiteisminį tyrimą“, – teigė LAT vadovas.
Prokuratūra duomenų neteikė
LAT vadovas ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas suteikti daugiau informacijos apie pradėtą tyrimą. Penktadienį gautas atsakymas, kad informacija suteikta nebus.
„Tyrimą kuruojantis prokuroras laikosi pozicijos nekomentuoti ikiteisminio tyrimo ir pabrėžia, jog visa informacija, kuri yra skleidžiama viešojoje erdvėje, yra ne iš oficialių, ne iš prokuratūros šaltinių. Taip pat nurodė, kad ta skleidžiama informacija neturėtų kelti pagrindo abejoti LAT, kaip institucijos, reputacija“, – teigė R.Norkus.
Generalinė prokuratūra kol kas nekomentuoja informacijos, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimo Teisėjų kolegijos pirmininkas V.Aidukas tyrime dėl prekybos poveikiu apklaustas specialiuoju liudytoju.
Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka. Teisėjai turi teisinę neliečiamybę, todėl jiems taip pat negali būti pareikšti įtarimai.
Teisėjų išpažinčių klausyti nenori
Teisėsauga ketvirtadienį atliko kratas Vilniaus apygardos prokuratūroje. Šios prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė R.Aliukonienė ketvirtadienį buvo sulaikyta, jai pareikšti įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu.
R.Aliukonienės vadovaujamas Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius yra atsakingas už nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimus. STT ketvirtadienį pranešė, jog tyrime dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės R.Aliukonienės neteisėto atlygio už prekybą poveikiu stambiu mastu suma viršija 9,5 tūkst. eurų.
Teismo pasitarimo paslaptis yra tokia, kad nei aš, kaip teismo pirmininkas, nei jūs tuo labiau jūs negalite žinoti šių dalykų, – sako R.Norkus.
Teisėjų tarybai vadovaujantis LAT pirmininkas nemano, kad apie savo kontaktus su įtariamąja prokurore Rima Aliukoniene dabar jam turėtų pasipasakoti kiti su ja bendravę teisėjai.
„Apskritai pranešti apie bet kokius kontaktus su prokurore R.Aliukoniene jie turėtų, jeigu jie mano, kad tai gali būti reikšminga man, kaip Teisėjų tarybos pirmininkui, tačiau, jeigu tie kontaktai yra buvę kažkokie praeityje, nereikšmingi, asmeniniai, aš manau, kad tokių pranešimų man nereikia“, – dėstė R.Norkus.
Pasak jo, teisėjams draudžiama aptarinėti bylas su trečiaisiais asmenimis. Tuo labiau – su bylos šalimis ar joms atstovaujančiais advokatais.
Balsavimo dėl nutarties byloje neatskleidžia
Generalinės prokuratūros teigimu, tyrimas, kuriame įtariama R.Aliukonienė, susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme.
Neoficialiomis žiniomis, tiriami įtarimai, jog galėjo būti siekiama paveikti teismo sprendimą tuometinio „darbiečio“ Vytauto Gapšio naudai siekiant jo išteisinimo.
Darbo partijos bylą su kasaciniais skundais Aukščiausiajame Teisme per tris posėdžius išnagrinėjo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija. Ją, be V.Aiduko, sudarė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Rima Ažubalytė, Tomas Šeškauskas, Armanas Abramavičius, Olegas Fedosiukas ir Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigita Rudėnaitė ir Birutė Janavičiūtė.
R.Norkus patikino, kad tokios kolegijos sudaromos tik išskirtiniais atvejais, kai byloje kyla sudėtingų teisinių klausimų.
„Visi sprendimai LAT yra priimami balsų dauguma. Tai reiškia, kad nei teisėjų kolegijos pirmininkas, nei pranešėjas neturi lemiamos įtakos teismo sprendimo priėmimui. Galiu patvirtinti, kad pagal nusistovėjusią praktiką teismo teisėjų kolegijos pirmininkas yra tas asmuo, kuris organizuoja kolegijos darbą, skiria posėdžius, organizuoja balsavimą, nustato, kad visi klausimai būtų nagrinėjami nuosekliai, nė vienas neliktų neapsvarstytas“, – aiškino R.Norkus.
Tuo tarpu teisėjas pranešėjas rašo teismo procesinio sprendimo projektą, dėl kurio vėliau kolegija balsuoja. Kaip teisėjai balsavo dėl nutarties Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, R.Norkus sako nežinantis.
„Teismo pasitarimo paslaptis yra tokia, kad nei aš, kaip teismo pirmininkas, nei jūs tuo labiau jūs negalite žinoti šių dalykų. Galiu patvirtinti tai, kad atskirųjų nuomonių šioje byloje nebuvo pareikšta“, – sakė LAT vadovas.
Darbo partijos bylą peržiūrėti beveik jokių šansų
Paskutinės instancijos teismas gruodžio pabaigoje paskelbė, kad Darbo partija turėjo būti teisiama „juodosios buhalterijos“ byloje, nepaisant to, kad ji reorganizavosi prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Aukščiausiasis Teismas taip pat paskelbė, kad Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, buvęs jos lyderis Vytautas Gapšys ir buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jiems skirtos piniginės baudos. Teismas taip pat patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą išteisinti juos dėl sukčiavimo.
R.Norkus sako, kad kol kas per anksti kalbėti apie nutarties peržiūrėjimą.
„Abstrakčiai galiu paminėti, kad proceso atnaujinimo galimybė yra tik tada, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatoma, kad bylą nagrinėję teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo. Jeigu tas nusikalstamas piktnaudžiavimas galėjo lemti kažkokį neteisingą, neteisėtą sprendimą, procesas gali būti atnaujinamas“, – teigė R.Norkus.
Tai reiškia, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byla negalėtų būti peržiūrima anksčiau nei teismai įvertins V.Aiduko veiksmus.
LAT jau yra pasisakęs, kad Darbo partija, kaip juridinis asmuo, turėjo būti teisiama „juodosios buhalterijos“ byloje, tačiau atsakomybės ji išvengė dėl senaties. Mat apgaulingos buhalterijos tvarkymui galioja trumpesnis senaties terminas.
Sukčiavimui stambiu mastu taikomas senaties terminas yra 15 metų.
Nuo Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos pradžios šį pavasarį sueis 11 metų.
