Įtarė kažką negero
„Mes atsikraustėme čia prieš trejus metus. Gražiai įsikūrėme. Bet netrukus pastebėjome pas gretimo buto kaimyną vykstančius keistus dalykus. Matėme, kaip žmogus namo viską tempia, o iš namų nieko neišneša. Koridoriuje pajautėme didžiulę smarvę. Iš pradžių nesupratome, kas vyksta, kol vienąkart nepamatėme klaikaus vaizdo pro pravertų durų kraštelį“, – pasakojo Edita, Respublikos gatvės 22-ojo daugiabučio namo gyventoja.
Kaupikas
Edita pasakojo supratusi, jog kaimynas elgiasi ne taip, kaip visi žmonės. Jis namuose kaupė viską, ir nesvarbu, reikia jam to ar nereikia. Senolis bute gyveno vienas, niekas jo nelankė, draugų jis taip pat neturėjo. Buvo užsidaręs ir tylus. Triukšmo jokio iš jo buto nekilo, išskyrus didžiulę smarvę.
Nereagavo
Į kaimynų prašymus susitvarkyti senolis modavo ranka, esą, viską jie išsigalvoja, kalba netiesą.
„Jis keistuolis. Jis netempė iš konteinerių, buvo lyg ir tvarkingas, viską pirkdavo parduotuvėje ir kaupdavo. Mes raginome jį išsikuopti savo butą, o šis atšaudavo, kad smarvė sklinda ne iš jo buto. Juk gyvename penktame daugiabučio namo aukšte. Jis vienintelis kaimynas šone. Mes gyvename šalia jo. Pro jo sienas, pro plyšelius eidavo didžiulė smarvė“, – aiškino sunerimusi daugiabučio namo gyventoja.
Bijojo nelaimės
„Mes pamatėme, kad pas jį visko prikaupta iki lubų. Visko. Nesuprasi, kiek metų jis visą šį „turtą“ kaupė. Įsivaizduokite, jei čia kiltų gaisras? Juk čia iki nelaimės reikia labai nedaug. Mes įkalbinėjome vyrą gražiuoju, kol galiausiai kantrybė trūko. Kreipėmės į savivaldybės Vaiko teisių skyrių. Juk parazitai gali užkrėsti vaikus, čia laksto žiurkės. Pavojinga čia vaikams būti. Ką žinai, kada kas gali nutikti“, – sunerimusi kalbėjo Edita.
Nepripažino
Bandant pakalbinti garbaus amžiaus žmogų, šis nepripažino, jog smarvė sklinda iš jo buto, vos pravėręs jas, stengdavosi greitai svečių atsikratyti.
„Nieko pas mane nėra, viskas pas mane gerai. Ko jūs čia kimbate. Neturiu aš nieko. Nieko nėra“, – nedaugžodžiavo keistą gyvenimo būdą pasirinkęs vyriškis, kuriam vos pravėrus buto duris nuo pasklidusios smarvės iškart rietė nosį.
Susirūpino tarnybos
Vis dėlto praėjusios savaitės pabaigoje tarnybos ėmėsi veiksmų: senolis buvo įkalbėtas keltis į gyvenimo namus, kuriuose juo bus tinkamai pasirūpinta, o miesto seniūnija pažadėjo butą iškuopti ir dezinfekuoti. Prie daugiabučio suvažiavo gausybė seniūnijos technikos, sugužėjo darbuotojai. Prasidėjo apsivalymas.
Su „šiūfeliais“
„Čia net įeiti neįmanoma. Duokit „šiūfelius“. Reikės kasti čia viską, net nežinau, kaip prieisime. Čia neįmanoma“, – ištarė specialią aprangą bei veido kaukę vilkintis seniūnijos darbuotojas, kuris dar ilgai kalbėjo apie viduje išvystą vaizdą.
„Ten visas maišas dešrų prikrautas, konservų dėžučių, pusiau nuvalgytų. Kostiumų prikrauta iki lubų, visokių drabužių, maisto produktų. Viskas supuvę, o skysčiai tiesiog teka. Šlykštu. Čia ne vieno ir ne dviejų traktorių reikės viską iškuopti, ir neįsivaizduojame, nuo ko pradėti“, – įspūdžiais dalijosi kuopimo darbus pradėję seniūnijos darbuotojai.
Būtina dezinfekcija
Butas bus iškuoptas artimiausiu metu. Viskas bus išvalyta ir dezinfekuota. Kaimynams nebeteks kęsti žiurkių antplūdžio, didžiulės ir nepakeliamos smarvės. Vaikams nebereiks bijoti praeinant pro kaimyno duris. Gyventojai nebegyvens apimti baimės, kad bute bet kuriuo metu gali kilti gaisras ar kita didelė nelaimė. O iki to trūko visai nedaug.
